Lietuvių kalbos skyrybos taisyklės

Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, atsakanti į klausimą Kas? Ir parodanti sakinio veikėją. Veiksniu dažniausiai eina daiktavardžio ar įvardžio vardininkas. Braukiamas vienu brūkšneliu.
Tarinys– pagrindinė sakinio dalis, atsakanti į klausimus Ką veikia? Ką veikė, veikdavo, veiks? Tariniu dažniausiai eina veiksmažodžio asmenuojamosios formos. Braukiamas dviem brūkšneliais.
Veiksmažodžio būti asmenuojamoji forma ir linksniuojamasis žodis
Vientisinė veiksmažodžio forma ir bendratis
Veiksmažodžio asmenuojamoji forma, bendratis ir linksniuojamasis žodis
Aš jau mačiau gandrą.
Jis visada yra pirmas.
Jis mėgsta skaityti.
Jis turėtų būti atsargesnis.
Papildinys– antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus Ko? Kam? Ką? Kuo? Ir papildanti tarinį. Papildiniu dažniausiai eina daiktavardžio ar įvardžio kilmininkas, naudininkas, galininkas ar įnagininkas. Braukimas brūkšneliais.
Aplinkybė – antrininkė sakinio dalis, dažniausiai atsakanti į klausimus Kur? Kada? Kaip? Ir nurodanti sakinio veiksmo vietą, laiką ar būdą. Braukiama brūkšneliais ir taškeliais.
Pažyminys– antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus Koks? Kuris? Kelintas?(derinamasis) Kieno?(nederinamasis) ir pažyminti veiksnio, papildinio ar aplinkybių ypatybes. Pavingiuojamas.
Vakar prie mokyklos (nedrinamasis )stadiono ašsusitikaugeriausią (derinamasis) savodraugą.
Pagrindinės vientisinio sakinio skyrybos taisyklės:
1. Tarp veiksnio ir tarinio vietoje sudurtinio tarinio jungties (būti) gali būti rašomas brūkšnelis, kai norima pabrėžti, intonacija išskirti sakomo dalyko svarbą. Pvz.: Šatrija – (yra) sakmėmis apie raganas pagarsėjęs kalnas. SVARBU: TARP VEIKSNIO IR TARINIO JOKIU BŪDU NERAŠOME KABLELIO.
2. Tikslinamąsias aplinkybes išskiriame kableliais. Pvz.: Vidurdienį, per pačią kaitrą, prie upės atskubėjo du berniukai. SVARBU: SKIRTINGŲ RŪŠIŲ APLINKYBĖS NEGALI TIKSLINTI VIENA KITOS, JEI NEAIŠKU, BANDYKITE TARP JŲ ĮSPRAUSTI ŽODELĮ TIKSLIAU...
3. Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės gali būti skiriamos kableliais, kai norima, kad mintis būtų aiškesnė, tikslesnė. Linkstama skirti išplėstines aplinkybes, einančias prieš tarinį. Pvz.: Duona, tinginio valgoma, verkia. SVARBU: IŠPLĖSTINES APLINKYBES GALITE SKIRTI SAVO NUOŽIŪRA, TAČIAU NEGALIMA JŲ „SKIRTI PUSIAU“. JIE DEDATE KABLELĮ PRIEŠ APLINKYBĘ, PADĖKITE IR PO JOS. ARBA ABU, ARBA NĖ VIENO.
4. Keli derinamieji pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio, skiriami kableliais arba brūkšniais (jei norima ypač pabrėžti). Pvz. Keliu nuėjo mergaitė, gražios, laimingos. Keliu ėjo mergaitės – gražios, laimingos....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!