Susiformavusias žmonių elgesio taisykles, apimančias išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus, įprasta vadinti tarptautiniu žodžiu etiketas. Aptarkite lietuvių kalbos etiketo savybes

Susiformavusias žmonių elgesio taisykles, apimančias išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus, įprasta vadinti tarptautiniu žodžiu etiketas. Aptarkite lietuvių kalbos etiketo savybes.
Etiketas - tai konkrečios visuomenės priimtos elgesio bei mandagumo taisyklės ir formos. Tai tam tikrų žmonių manierų pasireiškimas. Svarbi etiketo dalis yra kalbos etiketas. Jis pataria prašant, atsiprašant, dėkojant, linkint, sveikinantis ir net įprastai bendraujant kasdieninėje kalboje. Laikantis etiketo svarbu vartoti tradicines, o ne kokias verstines mandagumo formules ir vartoti jas tinkamai - kur pridera, išlaikant tautinį etiketo savitumą. Kalbos etiketo laikymasis pabrėžia žmogaus kalbos ir apskritai jo asmenybės kultūrą, o nesilaikymas rodo nekultūringumą, neišsiauklėjimą, visuomenės negerbimą. Todėl išsilavinęs žmogus turi laikytis etiketo ir kalbėti taip, kaip pridera.
Kalbos etiketas – kalbinė mandagumo išraiška. Žinoma, daugelį etiketo savitumų parodo ne kalbiniai bendravimo dalykai, ypač – mimika, gestai, laikysena. Jie tarsi papildo tai, kas išreiškiama frazėmis, todėl ir juos reikia pažinti bei suvokti. Skiriasi ir kiekvienos tautos kalbos etiketas. Kad pamatytume kiekvienos kalbos etiketo skirtumus, galime palyginti pasisveikinimo žodžius, kurie neretai atspindi magiškųjų ritualinių žodžių formuluotes. Kalbinės raiškos skirtumai ypač pastebimi mokantis svetimųjų kalbų arba mokant užseniečius lietuvių kalbos. Daugelio tautų žmonėms sunku išmokti tinkamai kreiptis lietuviškai, nes tik lietuviai ir latviai turi šiam tikslui specialią formą – šauksmininką, kitose kalbose kreipiamasi vardininku. Amerikiečiai sunkiai suvokia tu – jūs opoziciją, būdingą daugeliui Europos tautų.
Taigi kiekviena kalba turi savitą kalbos etiketo turinį ir savitą jo raišką. Tik tada, kai jų abiejų paisome, gerbiame ir pašnekovą, ir gimtąją kalbą. Kalba reiškiasi dviem būdais: sakytiniu ir rašytiniu. Abu jie turi savas vartojimo sferas, savus raiškos būdus, norminimo tradicijas. Kaip teigė F.de Sosiūras, “tautos papročiai atsispindi kalboje, o kitą vertus – kalba formuoja tautą. Kalba gali būti rašytinė ir sakytinė. Suprantama, kad pirminis reiškinys – sakytinė kalba: žmogus pirmiausia išmoko kalbėti. Kalbame mes kiekvieną dieną, tačiau skirtingose aplinkose ir su skirtingais žmonėmis kalbos etiketas taip pat skiriasi. Daug...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!