Lietuvių kalbos egzamino autorių konspektas

M.Mažvydas.Vienas pirmųjų lietuvių šviesuolių yra Martynas Mažvydas, nes jis parengė pirmąją lietuvišką knygą. 1547 m. Karaliaučiuje, Mažojoje Lietuvoje, išleista M. Mažvydo parengta pirmoji lietuviška knyga – „Katekizmas“ (maldų ir tikėjimo tiesų knyga). „Katekizme“ glaustai išdėstomi svarbiausi krikščionybės teiginiai, kai kurie jų yra amžini: gerbk tėvą ir motiną, neužmušk, nevok, nepaleistuvauk, neliudyk neteisingai. Žmogaus grožį lemia, primena M. Mažvydas, ne auksinės puošmenos, bet moralė, dorovė. „Katekizme“ smerkiami girtuokliai, šeimoms liepiama saugoti tarpusavio meilę ir santarvę. Knygoje buvo ne tik katekizmas, bet ir nedidelis skaitymo vadovėlis – elementorius, kuriame M. Mažvydas pirmasis čia paskelbė lietuvišką abėcėlę. Be to, įdėta 11 giesmių su gaidomis. Taip pirmoji knyga tapo labai reikalinga ir bažnyčiai, ir mokyklai.Pirmojoje lietuviškoje knygoje labai reikšminga M. Mažvydo parašyta eiliuota prakalba „Knygelės pačios bylo lietuvininkump ir žemaičiump“ (112 eilučių). Šioje prakalboje džiaugiamasi, kad pasirodė seniai laukta lietuviška knyga. Beveik pusę prakalbos sudaro pačios knygelės kreipimasis į skaitytojus. Ji kalba tartum žmogus. Pirmosiomis eilutėmis knygelė kreipiasi į visus lietuvius – vyrus ir moteris: ,,Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit/ Ir tatai skaitydami permanykit“.
M. Daukša– šviesuolis, gimtosios kalbos aukštintojas, dvasininkas, kuris 16 a. pab. į lietuvių kalbą išvertė ,,Postilę“.Tai buvo pamokslų rinkinys kunigams. “Postilė” – didelis veikalas, kuriame reikšmingiausia dalis yra ,,Prakalba į malonųjį skaitytoją”. Prakalba parašyta lenkiškai, kad suprastų visi Lietuvos didikai ir dvasininkai. Tas nedidelės apimties, bet iki šiol neužmirštamo turinio kūrinys smerkia prasidėjusį bajorijos lenkėjimą, lietuvių kalbos paniekinimą. M.Daukša iškėlė 3 svarbiausius tautos bruožus: 1) bendra teritorija – tėvų žemė, 2) istoriškai susidarę papročiai, 3) gimtoji kalba. Kalbą laikė svarbiausiu tautos požymiu. Jos išaukštinimui skyrė pakiliausias eilutes, kurios skamba kaip eilėraštis. Svarbiausias jos tikslas yra išaukštinti lietuvių kalbą, paraginti valstybės vyrus, bajorus rašyti ja įstatymus, vartoti ją valstybės įstaigose, bažnyčiose, sprendžiant reikalus Seime, namie, – dėl to ji ir parašyta lenkų kalba. Jis rašė: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!