Lietuvių k. konspektai

Jonas Radvanas (Renesansas, XVI a.) Kūrybos temos  Meilė tėvynei  Tautinė tapatybė  Įsipareigojimas tėvynei  Asmuo ir gamta  Tauta ir gamta  Pasiaukojimas  Heroizmas  Asmuo istorijos/politikos verpetuose Meilės tėvynei tema Jono Radvano poemoje „Radviliada“ Renesanso epochos rašytojo Jono Radvano poemoje „Radviliada" išryškėja meilės tėvynei tema. Savo poemoje „Radviliada“, parašytoje garsaus to meto LDK politinio veikėjo ir karvedžio Mikalojaus Radvilos Rudojo garbei, Jonas Radvanas išaukština lietuvių praeitį, lietuvių tautos pasiekimus ir gimtojo krašto gamtos didybę. Lietuvos istorijos įvykiai poemoje pasižymi didžiuliu estetiniu patrauklumu - jie pateikiami ypač šlovingai. Prieš skaitytojų akis LDK iškyla ne kaip pusiau laukinis, pelkėtas, brūzgynais užžėlęs kraštas, bet kaip didi valstybė ar netgi imperija. Rašytojas aprašo Lietuvą, ją idealizuoja, iškelia kaip didingą valstybę: „Ginklais galinga yra ir šlove išgarsėjusi žemė/čia, plačiuose laukuose per kuriuos Lietuva nusidriekus." Taip pat Radvanas išsamiai aprašo Lietuvos gamtovaizdį. Čia išaukštinami praeities didvyriai, kurie išplėtė gimtąjį kraštą iki bekraščių tolių nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Bekraščių erdvių vaizdavimas yra būdingas Renesano laikų literatūros bruožas . Pačios lietuvių žemės vaizduojamos sveikos, derlingos, kupinos visame kame pilnatvės. Jose savaime „lengva išmisti", nes čia stūkso galingos girios, viršūnėmis remiančios žvaigždynus, o šaknimis nusileidžiančios iki Stikso vėlių. Taip pat girios tampa tarsi ašim, aplink kurią sukasi visas pasaulis. Radvano vaizduojamos gūdžios girios simbolizuoja ne atsilikimą ir civilizacijos stoką. Jam girios yra Lietuvos didybės ženklas, pasididžiavimo šaltinis. Rašytojas mini dangų, miškus, upes, ežerus, jūrą, derlingas žemes, žvaigždes. Kalbėdamas apie dangų jis remiasi senovės mitologija, kurioje dangus minimas kaip svarbiausia kosmoso dalis. Jame jis įžvelgia neaprėpiamos didybės ir galybės esmę ir svarbą: „Dangiškom temom rašą kūriniuos pavaizduoja mėnulį,/saulės slinkimą dangum ir padangių erdves, vandenynus/ir kitados ištisai negyvenamos žemės gynimą." Taip pat svarbios yra ir žvaigždės. Jos – aukštų polėkių ir nekintančių idealų simbolis. Šiuo simboliu hiperbolizuojami vado Radvilo Rudojo, kuriam ir yra skirta poema, pasiekimai: „<...> Kaip narsa lig žvaigždynų iškėlė šį didį/vadą lietuvį, kai jis ar taika, ar karu, taip sėkmingu,/ gynė tėvynės žemes." Taigi kūrinio siužeto pagrindu tampa Livonijos karas, kuriame jis narsiai kaunasi, gina tėvynę, taip išreikšdamas jai besąlygišką meilę. Tad, kaip matome, Jonas Radvanas savo poemoje „Radviliada“ degė didžiule meile savo tėvynei ir tai išreiškė išaukštindamas jos gamtovaizdį bei praeitį. Kontekstai  Joną Radvaną parašyti „Radviliadą” paskatino vienas ištikimiausių Radvilo Rudojo patikėtinių - Lydos seniūnas Jonas Abramavičius.  Autorius jautė didelę atsakomybę už pavestą darbą ir reikalavimą įamžinti XVI a. LDK istoriją ir Radvilo Rudojo žygius, todėl poemos turinys ir siužetas susiję su to meto LDK politinėmis realijomis ir Livonijos karo istorija.  Rėmėsi Motiejaus Strijkovskio pirmąja Karaliaučiuje išspausdinta Lietuvos istorija. Citatos  „Ginklais galinga yra ir šlove išgarsėjusi žemė/čia, plačiuose laukuose per kuriuos Lietuva nusidriekus."  „Dangiškom temom rasa kūriniuos pavaizduoja mėnulį,/saulės slinkimą dangum ir padangių erdves, vandenynus/ ir kitados ištisai negyvenamos žemės gynimą."  „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!