Lietuviška knyga 1795 – 1864 m.

skleidimo priemone.
Ir Europoje, ir Lietuvoje šis laikotarpis apibūdinamas kaip tautų tapsmo laikotarpis. Saugodama senąsias valstybingumo tradicijas ir kurdama naujus nepriklausomos nuo unijos su Lenkija politinės egzistencijos siekius, sąmonėjo ir brendo lietuvių tauta. Gimė lietuvių etnokultūrinis sąjūdis, kuris, konfrontuodamas su dominuojančia krašto visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime bajorijos etnopolitinė nuostata, bajoriškuoju lenkų ir lietuvių tautinio išsivadavimo judėjimu, siekė puoselėti lietuvių kalbą, domėtis Lietuvos istorija, kurti tautinę literatūrą ir istoriją, rinkti tautosaką. Šviečiamojo amžiaus idėjos, romantizmas, lyginamosios kalbotyros mokslas skatino domėtis lietuvių tauta ir kultūra nulėmė lituanistinės veiklos kryptis. Svarbiu Europos kultūros ir mokslo centru tapusio Vilniaus universiteto veikla aktyvino krašto kultūrinį gyvenimą, mokslo raidą, sudarė sąlygas rastis pasaulietiniai inteligentijai, kuri drauge su dvasine inteligentija tapo tautinės kultūros veikėjų ir puoselėtojų branduoliu. Pakilo gyventojų raštingumas, todėl gausėjo skaitytojų, didėjo spaudos poreikiai. Politinio, socialinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo naujovės sąlygojo lietuviškos knygos raidą ir jos ypatumus.
Lietuviškoji knyga: istorijos matmenys / A. Glosienė, D. Kaunas, A. Navickienė, V. Stonienė. Vilnius, 1996.
Lietuvių enciklopedija. Bostonas, 1965.
Knygų cenzūra
Carinės Rusijos valdžia visada daug dėmesio skyrė spaudos ir jos gamybos bei platinimo įmonių veiklos priežiūrai. XIX a. pirmoje pusėje knygos įmones kontroliavo pramonės ir prekybos kontrolės bei spaudos kontrolės įstaigos. Valdžios pasikeitimai,visuomeninių politinių įvykiu eiga atspindėjo cenzūros įstaigų veikloje liberalizmo ar reakcijos apraiškų dominavimu. Jekaterinos II ir jos įpėdinio Pavlo I reakcijos spaudos varžymo priemonės buvo panaikintos, kai 1801 m. į valdžią atėjo caras Aleksandras I. Jis tuoj pat anuliavo privačių spaustuvių veiklos draudimą, galiojusį nuo 1796 m. ir 1800 m. įvestą draudimą įvežti iš užsienio bet kokias knygas ar gaidas. Pasikeitė ir spaudos kontrolės sistemos organizacija. Cenzūros įstaigų veiklos reglamentavimas prasidėjo specialių cenzūros įstatymų leidimu. Pirmasis Rusijoje cenzūros įstatymas pasirodė 1804 m. Šis įstatymas įteisino jau praktikuotą išankstinę spaudinių cenzūrą, cenzūravimo darbą perdavė universitetų cenzūros komitetams, kurie buvo pavaldūs liaudies švietimo ministerijai. Šis įstatymas yra vienas iš liberaliausių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!