Martynas Mažvydas,pirmosios lietuviškos knygos autoriaus ir parengėjo,asmenybė ir gyvenimas jau seniai tapo viešo dėmesio objektu. Amžinybė pažymėjo savo ženklu šio žmogaus atminimą. O kokia dalia tenka tik tiems,kurie įvykdo kokį nors istoriškai svarbų darbą.Mažvydui ir teko atlikti tokį darbą-duoti pradžią spausdintam lietuviškam žodžiui.
Tačiau praeitis gana šykščiai teikia mums apie jį žinių. Ilgą laiką jos neprieinamos slypėjo archyvuose ar tik atsiktinai nuotrupomis iškildavo dienos švieson. Net pats svarbiausias faktas, kad Mažvydas yra pirmosios knygos lietuvių kalba parengėjas,keletą amžių tebuvo žinomas tik iš jo giminaičio B.Vilento trumpos nuorodos vienoje religinio leidinio prakalboje. Pagaliau ir jo vardas, ir pavardė-Martynas Mažvydas-buvo autentiškai paliūdyta tik 1946 m. atskleidus dar vieną akrostichą, įrašyta giesmėje, pridėtoje prie 1559 m. išleistos knygelės“Forma chrikštima”. Iki tol Mažvydo pavardės lietuviškoji forma kalbininkų buvo nustatoma tik iš lotynizuotų parašų-Mosuid,Moswid, Mossuid,Mossuidius-randamų kai kurių jo knygelių antraštiniuose puslapiuose, prakalbose ir laiškuose.
Reikia pabrėžti,kad tik XIX a. pabaigoje prasidėjo moksliškai pagrįstas domėjimasis Mažvydo spausdintu palikimu bei jo biografija,ir tik XX a. tapo tikru Mažvydo renesansu.
Pirmoji autentiška Martyno Mažvydo biografijos data yra 1546 m. Tų metų birželio 8 d. Prūsijos hercogas Albrechtas pasiuntė laišką Mažvydui, kviesdamas jį atvykti į Karaliaučių. Nėra tiksliai žinoma ,kada minimas laiškas, siunčiamas per hercogo patikėtinį Joną Bretšneiderį, vykusi su reikalais į Vilnių, pasiekė Mažvydą. Manoma, kad hercogas, 1546 m. Vilniuje susitiko su Mažvydu ir aptarė abiem rūpimą reikalą. Mažvydas priėmė hercogo Albrechto kvietimą ir atvyko į Karaliaučių, kur 1546.08.01. įsimatrikuliavo į universistetą. Tepasimokęs universitete nepilnus dvejus metus, Mažvydas studijas baigė 1548.04.05., gaudamas bakalauro laipsnį.Vos pradėjęs studijuoti, 1547 m. pradžioje, pateikė spausdinti savo parengtą Katekizmą-pirmąją lietuvišką knygą.
Visi šie faktai rodo, kad Mažvydas, prieš atvykdamas į Karaliaučių, jau turėjo būti kur nors mokęsis, nes gerai mokėjo lotynų kalbą ir išmanė teologiją. Mažvydas , rengdamas spaudai Katekizmą, pasinaudojo ir kitų rašytais lietuviškais tekstais. Tai reiškia, kad prieš atvykdamas į Karaliaučių, buvo susipažinęs su tekstų...
Šį darbą sudaro 2721 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!