Reformacija. Martynas Mažvydas. Pirmoji lietuviška knyga - ,,Katekizmas“

Reformacija. Martynas Mažvydas. Pirmoji lietuviška knyga - ,,Katekizmas“.
Istorinis kontekstas.
Raštai lietuvių kalba turėjo atsirasti XIV a. pab., priėmus krikščionybę, bet dėl LDK vyravusios daugiakalbystės mintis pradėti leisti lietuviškas knygas greičiausiai kilo tik XVI a. Vilniuje gyvenusiems lietuvių humanistams reformatams, kurie buvo studijavę Vakarų Europos (taip pat reformacijos apimtos Vokietijos) universitetuose. Taigi reformatų idėja - kad apeigos bažnyčiose būtų atliekamos ne lotynų, o gimtąja kalba - rado atgarsį ir Lietuvoje. Deja, Lenkijos karalius bei LDK valdovas palaikė katalikybę ir to meto katalikiškoje Lietuvoje situacija rašytinei gimtajai kalbai nebuvo palanki: išsilavinusių žmonių rašto kalba buvo lotynų, tarpusavio susikalbėjimo – lenkų. Todėl šviesuoliai, pasišovę parašyti pirmąsias lietuviškas knygas, traukėsi į protestantišką kraštą – Mažąją Lietuvą, t. y. Prūsijos kunigaikštystę. todėl reformatai buvo priversti iš Lietuvos trauktis į Prūsiją, kur viešpatavo ordino magistras Albrechtas Brandenburgietis. Jis siekė per reformatų skleidžiamą protestantų tikėjimą įsitvirtinti ne tik Prūsijoje, bet ir Lietuvoje. Savo tikslui įgyvendinti ėmėsi švietimo reformos ir mėgino panaudoti spausdintą žodį.
1. Karaliaučiuje įsteigė aukštesniąją mokyklą (kolegiją), kuri po dvejų metų virto universitetu.
2. Į Karaliaučių stengėsi pritraukti kuo daugiau išsilavinusių žmonių, aprūpindavo juos darbu ir pan. Tarp įsteigto universiteto profesorių buvo ir žymių žmonių iš Lietuvos - Abraomas Kulvietis ir Stanislavas Rapolionis. Kunigaikščio pakviestas į Prūsiją atvyksta ir Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškos knygos kūrėjas.
3. Būsimo universiteto svarbiausia užduotis - ruošti dvasininkus reformatus, kurie mokėtų vietinę kalbą.
4. Anksčiau studijos buvo tik feodalų vaikų privilegija, o Albrechtas, įsteigęs stipendijas, kvietė mokytis ir gabesnius miestiečių bei valstiečių vaikus, ir ne tik iš Prūsijos, bet ir iš Lietuvos. Taigi čia mokytis buvo palankios sąlygos ne tik vokiečiams, bet ir lietuviams.
1. Karaliaučius XVI a. viduryje pasidarė stambus knygų spausdinimo centras.
2. Albrechtas rūpinosi leisti reformatų knygas ne tik vokiečių ir lotynų, bet ir kaimynų kalbomis (lenkų, lietuvių, prūsų, latvių).
Pirmajai užsienyje gerai išsilavinusių lietuvių humanistų grupei be Abraomo Kulviečio ir Stanislavo Rapolionio dar priklausė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!