Liaudies kalendorius. Pavasaris

LIAUDIES KALENDORIUS. PAVASARIS
Pavasario švenčių ciklas prasidėdavo vasario mėnesio pradžioje. Žmonės pastebėdavo, kad apie vasario antrą dieną sniegas pasitraukes nuo medžių, o po stogo lašais jau galįs atsigerti gaidys. Senų senovėje vasario pradžioje mūsų protėviai atlikinėjo apeigas su ugnimi dievui Perkūnui. Iš pagonių religijos tai perėmė katalikų bažnycia, įvesdama paprotį per Grabnyčias šventinti žvakes, kurias žmonės vadino graudulinėmis. Su parsineštomis is bažnyčios šventintomis žvakėmis mūsų liaudis atlikdavo prosenoviškas apeigas, primenančias pagonišką ugnies garbinimą, susijusį su Perkūno kultu. Buvo manoma, jog tokios žvakės galinčios nukreipti audringus debesis, išvaikyti piktąsias dvasias, nukreipti nuo žmonių ir gyvulių ligas, pagerinti derlių ir t.t
Vasario 3 diena greičiausiai buvo skirta žalių medžių – eglių garbinimui. Ji buvo sutapatinta su šv. Blažiejaus vardu. Tą dieną bažnyčioje kunigai šventino egles, šakeles, o žmonės jas vartojo kaip vaistą nuo gerklės skaudėjimo. Senovės lietuviai tuo metu savo dievams aukojo linus, prašydami gero jų derliaus.
Pusiažiemio švenčių apeigos žinomos iš žilos senovės. Jų laiką žmonės nustatydavo pagal gamtos reiškinius, ypač kai kurių žvėrių ir paukščių stebėjimą. Pvz. Jau labai seniai buvo pastebėta, kad vieversys pasirodo sausio pabaigoje, pagal vėlesnį kalendorių sausio 22-ąją.
Vasario 24 diena buvo pavasario švente, nuo senovės vadinama Vieversio diena. Vieversys parskrisdavo kartais anksčiau, kartais vėliau, žiūrint koks pavasaris: ankstyvas ar vėlyvas. Vieversio diena buvo laikoma ypatinga švente. Kai kur tą dieną nesijodavo nei miltų, nei grūdų, kad pasėlių neužpultų amaras ar gyvuliai nesisuktų kvaituliu. Žmonės nešukuodavo galvos, tikėdami, kad vištos įsėtus daržus iškapstysenčios.
Stebedami gamt1, žmonės patyrė, kad apie kovo1 dieną iš šiltų kraštų parskrenda 40 paukščių, atnešždami tikrą pavasarį.
Po to ėjo kovo 4 diena (krikščioniška šv. Kazimiero), kai jau aiškiai rodosi pavasaris, pradeda tirpti sniegas. Sakydavo, kad tą dieną vieversys išgiedąs visą savo giesmę, todėl tirpstąs sniegas. Simbolizuodami pavasarį tą dieną Švenčionių apylinkėse
kai kas išleizdavo is tvarto gyvulius, tikėdami, kad tuo jiem suteiksią sveikatos, o prieaugliui - augimo. Kovo 19...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!