Lex retro non arguit teisėje

Apibrėžiant administraci­nės teisės reguliuojamus santykius, svarbūs jų požymiai yra vykdomosios valdžios instituci­jos buvimas santykio šalimi, viešojo valdymo ir vidaus administravimo funkcijų vykdymas, organizacinis ar administracinis santykio šalių tarpusavio pavaldumas, atliekamų funkcijų vie­šumas, tiesioginio administracinio poveikio prie­monių naudojimas ir kt.
Iš pirmo žvilgs­nio gali atrodyti, kad administracinės teisės reguliavimo dalykas galėtų būti suvokiamas kaip gana apibrėžtas ir savarankiškas - tai vals­tybės vykdomosios valdžios įgyvendinimo san­tykiai. Būtent taip dažniausiai apibūdinama ad­ministracinė teisė šiuolaikiniame rusų teisės moksle. Antai N. Bachrachas rašo, kad „Ad­ministracinė teisė - tai viena iš savarankiškų teisės šakų, kuri susideda iš teisės normų, re­guliuojančių visuomeninius santykius vykdo­mosios valdžios (valstybinio valdymo) srity­je" .
Panašiai administracinę teisę suvokia ir J. Kozlovas: „Administracinė teisė - teisi­nės sistemos dalis, kurią sudaro visuma teisės normų, skirtų reguliuoti visuomeninius santy­kius, atsirandančius įgyvendinant vykdomąją valdžią (platesniąją prasme - atliekant valsty­binį valdymą)" [9]. Šitaip apibrėžiant administ­racinės teisės reguliavimo dalyką gali susida­ryti įspūdis, kad įstatymų leidžiamąją (teisėkūros) valdžią atitinka konstitucinė teisė.
Darbo objektas- Lex retro non argut principas administracinėje teisėje.
Darbo tikslas – išanalizuoti Lex retro non argut principo esmė administracinėje teisėje.
3. išanalizuoti Lex retro non argut principo administracinėje teisėje taikymo ypatumus teismų praktikoje.
Darbo metodai: sisteminė ir loginė analizė, teisės aktų analizė, teorinės literatūros lyginamoji analizė.
1.Lex retro non argut – teoriniai taikymo aspektai
Tikslus teisės norminių aktų galiojimo ribų nustatymas yra pirminė teisinio reguliavimo sąlyga. Tai būtina, nes kiekvienas teisės norminis aktas yra tam tikru laiku išleidžiamas ir tam tikru momentu baigiasi jo galiojimas. Apibrėžtoje teritorijoje tam tikru metu realiai susiklosto visuomeninių santykių ratas, kuriam turi būti taikomos tuo metu galiojančių teisės aktų normos. Teisės norminio akto galiojimo sritis apibrėžiama trim aspektais: 1. galiojimu laike, 2. galiojimu erdvėje ir 3. galiojimu asmenims. Teoriškai ir praktiškai itin svarbus yra temporalinis teisės norminių aktų galiojimas, t.y. galiojimas laike. Temporalinis akto galiojimas nustatomas dviem momentais: įsigaliojimu ir galios netekimu.
Teisingumo principas reikalauja, kad teisės akto priėmimo momentas būtų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!