Laurynas Stuoka-Gucevičius ir jo kūrinys – Vilniaus katedra

Laurynas Stuoka - Gucevičius gimė 1753 metais, Migonių kaime, baudžiauninkų šeimoje. Pradžios mokslus išėjo parapinėje Kupiškio mokykloje ir be galo norėjo mokytis toliau. Artimieji matydami tokį jo užsidegimą, išleido jį į Panevėžį – į vienuolių pijorų mokyklą.
Ten buvo dėstoma matematika, istorija, gamtos mokslai.
Lauryno tėvų ūkis. Jam teko grįžti į gimtąjį kaimą padėti tėvams. Tačiau netrukus, vedamas didžiulio troškimo mokytis toliau, jis atkeliavo į Vilnių. Neturtingas jaunuolis lavinosi misionierių vienuolyne. Jame praleido keletą metų. Po to 1773 metais, su padirbtais bajorų kilmės dokumentais įstojo ir studijas toliau tęsė Lietuvos vyriausiojoje mokykloje (vėliau pervadintoje Vilniaus universitetu). Joje atrado sau artimiausią meno šaką – architektūrą. Vyskupas I.J.Masalskis, mokslo ir meno globėjas, išsiuntė Lauryną studijuoti architektūros į užsienį. 1776 – 1777 metais Gucevičius studijavo architektūrą Romoje, kur susipažino su antikos palikimu, domėjosi Andrea Paladijaus kūryba. 1778 – 1780 metais keliavo po Vakarų Europą, paskaitų klausė Paryžiaus karališkojoje dailės akademijoje ir Žako Fransua Blondelio architektūros mokykloje, susipažino su Klodo Nikolia Ledu ir kitų architektų kūryba. 1780 metais į Lietuvą Gucevičius grįžo kaip jau susiformavęs menininkas, besivadovaujantis klasicistinės architektūros nuostatomis. Čia Vilniaus vyskupo Masalskio užsakymu 1781 metais užbaigė Verkių rūmų ansamblį. Nuo 1781 metų Gucevičius dirbo prie Vilniaus Rotušės remonto ir atstatymo. 1785 – 1786 metais parengė tris Rotušės atstatymo projektus, iš kurių įgyvendintas kukliausias. 1791 metais L.Gucevičiui „už sugebėjimus ir naudingus pasitarnavimus kraštui“ buvo suteikta bajorystė. Netrukus jis tapo profesoriumi, pradėjo dėstyti Lietuvos vyriausiojoje mokykloje. Tačiau 1794 metais sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje prieš Rusijos valdžią pakeitė jo gyvenimą. Gucevičius suorganizavo civilių gvardiją, jai vadovavo, o mūšyje prie Ašmenos buvo sunkiai sužeistas. Sukilimo metu patyrė sunkią savo globėjo – vyskupo Masalskio, atsidūrusio priešininkų pusėje, - netektį. Sukilimą numalšinus, žymiam architektui nebuvo leista nei dėstyti, nei kurti. Be mėgstamo darbo gyvenimas jam atrodė beprasmis. Žinoma tik tiek, kad jis mirė 1798 metais ir buvo palaidotas Vilniuje šv....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!