Laisvės tema literatūroje (Biliūnas, Kamiu)

Italų poetas Dantė Aligjeris teigė, jog „žmogus negali būti laimingas be laisvės.“ Gyventi be laisvės praktiškai neįmanoma: žmogus renkasi, ką jis atliks dienos metu, ką valgys vakarienei, o svarbiausia – jis pasirenka savo požiūrį, vertybes. Pasirinkimas yra neišvengiamas, netgi sprendimas nieko nesirinkti yra pasirinkimas – žmogus iš prigimties yra laisvas. Vis dėlto laisvė nėra begalinė, žmogus negali pakeisti jo gyvenimą keičiančių aplinkybių, kurios gali apriboti asmens laisvę arba turėti dar blogesnių padarinių. Apie laisvės kainą bei tai, kokią atsakomybę prisiima laisvas žmogus, rašė Jonas Biliūnas apysakoje „Liūdna pasaka“ bei Alberas Kamiu romane „Svetimas“.
Laisvė – viena labiausiai branginamų vertybių, tačiau žmogaus valdžios ir galios siekis kartais gali suvaržyti kitų nepriklausomybę: tai galima išvysti J. Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“. Psichologinio realizmo atstovas Jonas Biliūnas XX amžiaus pradžioje parašytoje apysakoje „Liūdna pasaka“ vaizdavo Lietuvai reikšmingą įvykį, 1863 metų sukilimą, bei parodė, kokia gali būti okupuotos tautos laisvės siekio kaina. Tai buvo antrasis sukilimas XIX a., kurio metu lietuviai ir lenkai siekė baudžiavos panaikinimo ir išsivadavimo iš Rusijos imperijos priespaudos: savo tėvynę ginti ryžosi net ir menkai apsiginklavę baudžiauninkai. Vienas iš jų – „Liūdnos pasakos“ veikėjas Petras Banys, kuris kartu su žmona Juozapota svajojo turėti savo žemę, sukurti šeimą, o būtent bręstantis sukilimas tapo šansu įgyvendinti savo didžiausius troškimus. Nieko nepranešęs savo žmonai Petras išėjo į mišką kovoti už savo ir kitų tautiečių laimę bei laisvę, nežinodamas, koks likimas jo laukia. Apysakos pradžioje kuriama nuostabi ateities vizija įprasmina pavadinime pavartojamą žodį „pasaka“, o drąsaus baudžiauninko Petro tragiška žūtis ginant savo tėvynę bei šio prometėjiško poelgio pasekmės pabrėžia pasakos tragizmą. Kūrinys turi autobiografinių detalių: pirmuoju asmeniu kalbantis pasakotojas, kaip ir J. Biliūnas, sunkiai serga džiova. Apysaka prasideda dviejų gyvenimo nuskriaustų žmonių susitikimu: su liga kovojančio pasakotojo ir jau senos kampininkės Juozapotos, kurios akys, jaunystėje viltingai žibėjusios, dabar metaforiškai apibūdinamos kaip „užgesusios žvaigždės“. Kaimo žmogui priešiškoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!