Kūrybinis mąstymas lietuvių kalbos pamokose

Šiuolaikinė mokykla siekia ugdyti kūrybiškai mąstančius, gebančius kūrybiškai tikrovę vertinti jaunus žmones, moko savarankiškai siekti žinių. Mokiniai turi gebėti suvokti naują informaciją, ją analizuoti, vertinti pagal savo poreikius. Gebėjūnas kūrybiškai mąstyti, spręsti problemas įgalina sėkmingai dirbti ir gyventi besikeičiančioje visuomenėje.
Visuomenės gyvenimo ir švietimo sistemos pokyčiai vyksta, darydami įtaką vienas kitam. Kintant visuomenei, kinta ir ugdymo turinys bei reikalavimai ugdymo rezultatams. kūrybinis mąstymas yra vienas svarbiausių įgūdžių atviroje ir demokratinėje visuomenėje. Mokiniams reikia mokėti spręsti problemas, kūrybiškai vertinti aplinkybes ir priimti apgalvotus, nuoseklius sprendimus. Gyvenimas žiniomis grindžiamoje visuomenėje reikalauja kultūrinės ir pilietinės asmens kompetencijos, naujų Įgūdžių ir gebėjimų, informacinių įgūdžių, gebėjimų savarankiškai susirasti, atsir­inkti žinias, kūrybiškai jas vertinti, analizuoti ir praktiškai pritaikyti.
Mokykla padeda įgyti žinių remiantis šiuolaikinėmis technikos priemonėmis, žinias kūrybiškai vertinti, sisteminti ir vartoti kasdieninėje veikloje, moko įžvelgti ryšius tarp įvairių dalykų, ugdo kūrybiškumą bei kritinį mąstymą.
Tyrimo objektas: kūrybinis mąstymas lietuvių kalbos pamokose.
Tyrimo tikslas: atskleisti kūrybiško mąstymo esmę ir skatinimo galimybes lietuvių kalbos pamokoje. Šiam tikslui įgyvendinti iškelti tokie uždaviniai.
1. Išanalizuoti literatūrą kūrybiško mąstymo ugdymo klausimais.
2. Išanalizuoti kūrybiško mąstymo teorijos pagrindus.
3. Ištirti pedagogų požiūrį į kūrybišką mąstymą.
4. Nustatyti kritinį mąstymą skatinančių metodų raišką lietuvių kalbos pamokose.
5. Apibendrinti tyrimų rezultatus
Darbe naudojami šie metodai:
• Sisteminė ir loginė analizė;
• Mokslinės literatūros analizė.
• Lyginamoji analizė
1. Mokytojo asmenybė ir mokinių kūrybiškumo ugdymas Lietuviu kalbos pamokoje
Tradicijos, tapusios pažinimo šaltiniu bei elgesio kodeksu, perduodamos iš kartos į kartą. Kur nėra tautinių švenčių, tradicijų, nėra ir dorinio jautrumo bei dorinės atsakomybės. Kai šeimoje sunyksta tradicijos, žmogus ir tauta netenka dvasinės atramos.
Šventės ir tradicijos skatina kūrybinę fantaziją išradingumą bei gyvenimišką pastabumą, suteikia tikro džiaugsmo, šventiškumo. Uždavinys: išugdyti ne tik išsilavinusius vaikus, bet ir kūrybingus, t.y. gebančius diskutuoti ir abejoti, kūrybiškai ir laisvai mąstyti, gebančius ne tik prisitaikyti prie nuolatinės gyvenimo kaitos, bet ir idėjomis, darbais praturtinti žmonių dvasinį bei materialinį pasaulį.
Gyvenimas dažnai reikalauja, kad žmogus kažką pakeistų, pertvarkytų, sugalvotų....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!