Kuprelio paveikslas. Kalbėjimas

Ignas Šeinius, XX a. pradžios rašytojas, impresioniztas. Skaitytojams pažįstamas, tokių kūrinių, kaip: „Raudonasis tvanas“ ir „Kuprelis“ autorius. Kūrinyje „Raudonasis tvanas“ autorius kalba apie okupuotą Lietuvą, kaip naikinta Nepriklausomybė, gniaužtas lietuviškas patriotizmas. Tačiau romanas „Kuprelis“ visiškai kitoks. Romanas „Kuprelis“ tai tarsi biografinis apsakymas apie vieno žmogaus gyvenimą ir nelaimingą meilę. Ypač įdomiai autorius kuria Kuprelio paveikslą.
Skaitant kūrinį įsijungia vaizduotė, kuri pieša įtikinamą Kuprelio paveikslą. „O Kuprelis turi net dvi kupras; vieną krūtinėje, kitą nugaroje, jo ilgos, laibos, tiesios kojos, sudžiuvę, smaili pirštai, liesas, baltas, dar daugiau nuo miltų baltas veidas, plona, tiesi nosis tik pabrėžia tą liesą baltumą, vikrios, gyvos kaip žarijos, akys tik bėgioja šniūreliu, kuriuo jis siuva“. Taigi užsimerkusi, taip ir matau gyvą Kuprelį.
Nelengva ir nelabai laiminga vaikystė. Kuprelis prisimena: „Mano tėvas tarnavo vienam dideliam dvare ūkveizda. Gyveno gerai. Bet užėjus kokioms ten baisioms ligoms mirė. Mirė ir mama į keletą mėnesių paskui, likau aš nuo savo tėvelių visai mažutis, nei šnekėti, nei vakščioti dar negalėjau. Mane paėmė bobutė, mamos motina. Skaityti, rašyti, skaičiuoti išmokino. Buvo labai gera. Lyg dvylikos metų laikė pas save. Man jau septynerių ar aštuonerių metų esant, nukritau nuo aukšto rugių prėsmo klojime, be galo užsitrenkiau. Nuo to, o gal ir nuo ko kito, ir išaugo man po truputį šitos dvi kupros“. Taigi nuo mažens gyvenimas ir likimas užgrūdino.
Nors ir likęs mažas be tėvų, vis tiek stengėsi kabintis į gyvenimą. „Nuo dvylikos metų išldeido mane tarnauti didelian vandens malūnan į vieną vokietį. Draudė nuo kiekvieno blogo. Tik jo rūpesniu aš neišmokau nei rūkyti, nei gerti, nei kortomis lošti. Aš turėjau iš ten išeiti į visai man nežinomą pasaulį. Buvo be galo graudu. Nutariau mokintis. Baigiau kursus kuo puikiausiai, gavęs aukščiausią pagyrą“. Pirma darbo vieta buvo nelabai vykusi, ir klebonas senelis pasitaikė rūstus, beveik žmogėda, dvasiškai tariant. Skardžiuose ir pažinau Gundę, Kunigundą Gervydžiukę, kuri mano nykų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!