Beatričės paveikslas J. Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“ - kalbėjimas

1967 m. žymus lietuvių dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas Juozas Grušas parašė tragikomediją „Meilė, džiazas ir velnias“. Šis kūrinys daugiausiai orientuojasi į jauną žmogų ir jo jaunatviškus išgyvenimus. Kūrinyje atskleidžiami keturių jaunuolių - Luko, Andriaus, Juliaus ir Beatričės - paveikslai. Tuos jaunuolius sieja tai, kad visi jie augo be svarbiausio žmogaus – mamos. Tačiau išsiskiria mergina – Beatričė. Kuo ji ypatinga ir pasidalinsiu savo kalboje.
Beatričė - pozityvi kūrinio veikėja, kuri lengvai pasiduoda emocijai. Kitus dramos veikėjus Beata verčia siekti gėrio, taurumo, bet apie ją kalbama dvejopai: ji paleistuvė ir nekaltoji, demoniška bei dieviška. Beatričę galima įvardyti kaip vienintelę kūrinio veikėją, kuri išliko pozityvi net ir išgyvendama mamos netektį, kuri pabėgo kartu su svetimu vyru. Beatričė, uždaryta į psichiatrijos ligoninę ir nuolat žeminama savo draugų, skirtingai nei kūrinyje vaizduojami Andrius, Julius ir Lukas, nepuola šlykštėtis pasauliu ir juo nusivilti. Priešingai: Beata mano, kad visos nelaimės kaip tik skatina norą gyventi. Svarbiausia jai gyvenime yra meilė: „Svarbiausia, aš myliu pačią meilę. Ir būčiau labai gera tam žmogui”. Ji panaši į vaikinus tik savo amžiumi, socialine padėtimi ir pomėgiais. Taip pat jai tenka išgyventi mylimojo Andriaus išdavystę, kai jis paskelbė jos dienoraščio turinį. Ji prislėgta viduje, tačiau,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!