Kultūros vertybių apskaitos dokumentai ir jų struktūra

Kultūros vertybių, paminklų apskaita yra labai svarbi ir atsakinga paveldosaugos darbų sritis. Pirmiausiai ji rodo, kurie objektai yra nustatyti, įvertinti ir atrinkti išsaugoti, kita vertus, ji rodo objektų, kaip kultūros vertybių (paminklų), juridinį įteisinimą, t.y. kad objektai valstybės nustatyta tvarka yra įtraukti į apskaitą ir jiems taikomi paveldosaugos įstatymai. Valstybės požiūris į kultūros paveldą matyti iš paveldosaugos institucijų veiklos, vertinant ir saugant kultūros paveldą.
Naujai nustatytos ir į apskaitą įtrauktos kultūros vertybės, aprobuotos valstybės ar savivaldybės, pradedamos saugoti pagal galiojančius kultūros paveldo apsaugos įstatymus. Taigi kultūros vertybių apskaita yra pirmasis tų vertybių išsaugojimo darbų etapas.
Kultūros vertybių apsaugos teisinį pagrindą suteikia tų vertybių įtraukimas į valstybės kultūros vertybių registrą ar atitinkamai į vietinės savivaldybės vietinį registrą. Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą (NKVAĮ), įsigaliojusį 1995 m., ankstesniuose (iki 1995 m.) kultūros pamiklų sąrašuose ir laikinosios apskaitos (LA) bei išaiškinamųjų paminklinių objektų (IP) sąrašuose buvę objektai laikomi kultūros vertybėmis iki jų peržiūrėjimo ir įtraukimo i kultūros vertybių apsaugos registrą.
Prieš įtraukiant objektą į registrą yra nustatomos to objekto kultūrinė vertė ir visuomeninė reikšmė. Kultūrinė vertė tai – archeologinė, antropologinė, etnologinė, mitologinė, memorialinė, religinė, architektūrinė, techninė ir technologinė, urbanistinė ar kitokia istorinė, meninė arba mokslinė vertė ir reikšmė. Visuomeninė reikšmė tai yra visuomenės poreikis išsaugoti kultūrinę vertę turinčius statinius, jų priklausinius bei kompleksus, ansamblius ir vietoves, kaip tautos savastį ir tęstinumą.
Taigi apskaitos metu objektas yra įvertinamas paveldosaugos aspektu ir kartu teisiškai pripažįstamas kaip kultūros vertybė įtraukiant jį į vertybių registrą. Nuo to prasideda ir šio objekto saugojimas, naudojimas bei tvarkymas pagal NKVA įstatymo nuostatus.
3) memorialinių vietovių sąrašas;
4) statinių kompleksų ir ansamblų sąrašas;
5) statinių sąrašas;
6) statinių priklausinių sąrašas.
2000 m. kultūros vertybių registro sąrašų struktūra patikslinta:
1) archeologinės vietos;
2) urbanizuotos vietovės;
3) laidojimo vietos;
4) įvykių vietos;
5) mitologinės vietos;
6) statinių kompleksai;
7) statinių priklausiniai;
8) statiniai;
9) monumentai;
10) kilnojamosios kultūros vertybės.
Registro sąrašo struktūra sudaryta iš objekto identifikatoriaus (mc), registro kodo, objekto pavadinimo, vardo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!