Genijaus sąvoka

ĮŽANGA: referate „Genijaus sąvoka” stengsiuosi panagrinėti, kokios žmogaus būdo savybės lemia tai, jog jis tampa genijumi. Juk dažnai genijai vienų žmonių yra vadinami bepročiais, kiti gi juos laiko išminčiais. Įdomu pasidomėti ir garsiųjų pasaulio genijų sveikatos būkle, sužinoti mokslininkų išvadas.
Vis dėlto genialus menas žmogui suteikia daug malonumo. Kaip tai vadinasi? Ar yra kokios nors genialaus meno taisyklės? O jei vis dėlto jos yra, tai ar menininkai, besilaikantys jų, tikrai yra genijai, ar tik mėgdžiotojai.
Taip pat savo referate bandysiu nors šiek tiek supažindinti su garsaus ispanų menininku Salvadoru Dali. Manau, jog genijaus sąvokos faktus pavyks pritaikyti menininkui, visą gyvenimą save laikiusiu genijumi.
Nagrinėjant genijaus sąvoką, teko perversti šūsnį literatūros. Referatui stengsiuosi naudoti tik labiausiai temai tinkančią literatūrą.
Nuosekliau tyrinėti genialumą, jo prigimtį ir kilmę imtasi tik praėjusiame amžiuje. Vėlokai. Tiesa, pirmasis mokslinis veikalas „Genialumas ir beprotystė” pasirodė dar 1864 m. jo autorius tuo metu garsus italų psichiatras Cezaris Lombrozo nedvejodamas pareiškė, jog visi genijai yra psichikos ligoniai.
Pirmojoje XX a. pusėje Lombrozo teorijos šalininkai netgi rengė periodinį leidinį „Genialumo klinikos archyvas”, kuriame buvo spausdinamos, jų nuomone, genialių pamišėlių biografijos: kad ir rusų rašytojo F. Dostojevskio ar prancūzų tapytojo V.Van Gogo, taip pat XX a. pasižymėjusių paranojiškų diktatorių tironų A. Hitlerio ir J. Stalino.
1929 m. puikus vokiečių gydytojas E. Krechneris metė iššūkį mokslo pasaulyje vyravusiai nuomonei, paskelbdamas savo darbą „Genijai”. E. Krechneris tvirtino, jog genialumą nulemia ypatingas genas, kuriuo asmenybę apdovanoja gamta ar net pati visata.
Dar toliau pažengė maskvietis, Molekulinės biologijos instituto direktorius Andriejus Mirzabekovas, įrodinėjęs, kad genialumo genas glūdi kiekvieno žmogaus organizme ir tereikia iškrapštyti jį iš „vidinio kompiuterio”, t.y. perskaityti tam tikrą genetinį kodą, kuris pažadina kūrybines galias.
2. Nuo patologijos iki geneologijos
Genijus – kultūros ir pažangos variklis. Juo reikia didžiuotis. Tokia pažiūra mums kalama nuo vaikystės. Kad Gogolis gyvenimo pabaigoje tapo šizofreniku, o Musorgskis nusigėrė, žinoma, liūdna, bet tai reti atvejai. Tai, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!