Aerofotonuotraukų dešifravimas

esančių objektų aptarimas bei atpažinimas (identifikavimas) pagal jų aerofotovaizdus, ir todėl vartojamas tokį apibrėžimą atitinkantis terminas „Photointerpretation“. Lietuvoje prigijo Rusijoje vartojamas „aerofotonuotraukų dešifravimo“ teriminas, kuris labiau atitinka ir išreiškia šių darbų esmę. Dešifruojant aerofotonuotraukas objektai ne tik aptariami, bet ir vertinami, nustatomi jų kiekybiniai rodikliai, bei atliekamas jų kartografavimas. Todėl aerofotonuotraukų dešifravimas yra informacinis procesas. Jo tikslas yra vizualiniais, stereovizualiniais, matuojamaisiais instumentais bei fotometriniais, kompiuteriniais vaizdų atpažinimo bei kartografavimo metodais iš aerofotonuotraukų gauti kuo daugiau kiekybinės, kokybinės ir geografinės informacijos apie Žemės paviršių ir jame esančius objektus. Kiekybinė ir geografinė arba kartografinė informacija iš aerofotonuotraukų gaunama matuojamaisiais, fotogrametriniais metodais, kuriuos sąlygoja aerofotonuotraukų geometrinės savybės ir naudojami instrumentai. Sunkiausia ir sudėtingiausia problema teoriniu, metodiniu bei praktiniu požiūriu yra Žemės paviršiaus objektų atpažinimas ir jų kokybinis vertinimas, vadinamasis analizinis aerofotonuotraukų dešifravimas.
c) – objekto požymių sintezė;
3) sprendimas, objekto savybių nustatymas.
Per pirmąjį etapą dešifruotojas, stebėdamas aerofotonuotraukas, mato fotovaizdo detalių tono (spalvos) skirtumus, kontrastus, formų dydžių, fotovaizdo marginį. Išskirdamas dešifruojamuosius objektus arba teritorinį vienetą, jis suinteresuotas surasti kuo daugiau vaizdo detalių skirtumų, kurie per kitus etapus bus naudojami kaip požymiai.
Antrasis etapas – objektų atpažinimo procesas dažniausiai skaidomas į tris atskiras stadijas: 1 – objekto suvokimas ir jo kontūro preliminarinis apibrėžimas; 2 – požymių išskyrimas ir jų surikiavimas pagal informatyvumą; 3 – grupuojami objektų požymiai atrenkant minimalų jų skaičių (atmetami neinformatyvūs ir menko informatyvumo požymiai). Šie dešifravimo proceso momentai lengvai atskiriami stebint pradedančiųjų dešifruotojų darbą, o patyręs dešifruotojas, turintis kelių metų dešifravimo darbų stažą, visus šiuos klausimus sprendžia kompleksiškai, ir todėl šio etapo procesą sunku suskaidyti.
Per trečiąjį etapą, panaudojant išankstinę informaciją ir informatyviausius požymius, nustatoma dešifruojamojo objekto rūšis, kokybiniai rodikliai ir ypatumai. Apriorinė informacija, kuri visuomet turi būti naudojama dešifruojant, yra iš anksto surinktos žinios apie turimus objektus arba landšaftiniai (netiesioginiai) dešifravimo požymiai. Nustatant objekto rūšį ar kitas jo charakteristikas dešifruotojui visuomet tenka pasirinkti vieną iš...

Daugiau informacijos...