Kristijonas Donelaitis kartojimui

pradininkas.
rašytojas.
• Autoritetingas
lietuvių kalbos
užtarėjas.
AUTORIAUS KONTEKSTAS:
• Donelaičio charakterį formavo pietizmas.
• Donelaitis, kaip ir Daukša, tautiškumą laiko prigimties dalyku ir glaudžiai
siejo jį su žmogaus morale, su Dievo duota pasaulio tvarka.
• Donelaitis buvo veiklus ir tvarkingas pastorius, jam rūpėjo Dievo vaidmuo
žmogaus gyvenime.
• Kaip ganytojas, jis gerai pažino parapijiečių gyvenimą, lietuvių ir
kitataučių, dvaro ir kaimo santykius.
• Donelaičio asmenybę atspindi gamtos pasaulio svarba.
• Donelaitis buvo jautrus, tiesos ieškantis, sąžiningas ir moralus žmogus
• Donelaitis lietuvybę siejo su krikščioniška etika ir teigė socialiai pažemintų
lietuvių moralinį pranašumą prieš vokiečių ponus ir atvykusius kolonistus.
• Donelaičio lietuviškumas tragiškas, nes dauguma tautiečių krašte
suvokietėjo.
ISTORINĖ IR KULTŪRINĖ APLINKA:
• XVIII a. lietuviai gyveno dviejose valstybėse.
Mažoji Lietuva – istoriškai susidariusi
etninė teritorija – tuomet priklausė
Vokietijai.
• Po 1709-10 m. maro į praretėjusias lietuvių
teritorijas atkelti vokiečiai. Įsibėgėja
vokiečių kolonizacija.
• Pietizmui būdingas aktyvus religinis
gyvenimas, moralinis tobulėjimas, natūralių
dorybių (darbštumas, teisingumas,
saikingumas, nuolankumas) puoselėjimas.
• Žmonės skatinti gyventi kukliai, saikiai,
darbščiai ir pasitenkinti tuo, ką Dievas davė.
Didaktinė poema „METAI“
TEMATIKA:
• būrų gyvenimas ir pasaulėžiūra;
• lietuvių ir kitataučių santykiai;
• gamtos tema;
• darbo tema;
PROBLEMATIKA:
• socialinė ir tautinė problema;
• Kaip išlaikyti lietuviškumą?
• Kodėl kitataučiai niekina
lietuvius?
• Kodėl gamta tokia svarbi
būrui?
• Koks yra doras žmogus?
IDĖJA – kukliai gyvendamas ir daug
dirbdamas žmogus pritampa prie
„Pavasario
linksmybės“:
• gamtos aprašymas;
• platesnis gandro ir
lakštingalos
epizodas;
• Lauro, Pričkaus ir
Slunkiaus mintys
(būrų mintys);
• moterų darbai.
„Vasaros darbai“:
• mėšlavežis,
šienapjūtė,
javapjūtė;
• Plaučiūno
„Rudenio gėrybės“:
• Valgių gaminimas;
• Krizo sūnaus
vestuvės;
• Gamtos aprašymas;
• Pričkaus pasakojimas
apie ponų valgius.
„Žiemos rūpesčiai“:
• Dočio teismas;
• Javų išvežimas į
Karaliaučių;
• Pričkaus mirtis;
• Būrų gyvenimo
vaizdavimas;
• Apibendrinimas
• „Metai“ – tautinė poema apie pažemintos tautos
išlikimą.
• „Metus“ galima perskaityti kaip Apšvietos laikų
didaktinę poemą, kuri moko žmones teisingai gyventi,
sėkmingai ūkininkauti, kurios teigiami ir neigiami
veikėjai įkūnija sektinas dorybes ir vengtinas ydas.
• Donelaitis tikroviškai pavaizdavo bendruomenės
gyvenimą, sukūrė įspūdingų gamtos ir būrų buities,
darbo vaizdų.
• Kūrinio veiksmas vyksta Vyžaukio valsčiuje autoriaus
XVIII a. vidury.
• Poemoje dominuoja veikėjų kalba: 2/3 monologai ir
dialogai, 1/5 Pričkaus kalba.
• Poema kupina meilės sunkiai dirbantiems,
engiamiems tautiečiams ir karštų troškimų jiems
padėti.
dieviškojo gamtos pasaulio, o
niekinantys Dievą yra nedori,
griauna pasaulio tvarką.
paveikslas;
• Pričkaus kalba.
baigiantis metams • Jame...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!