Kredito unijų plėtros tendencijos

ĮVADAS Per pastarąjį dešimtmetį tiek Lietuvoje, tiek kitose demokratinėse valstybėse vykusieji globalizacijos procesai, spartėjanti konkurencinė aplinka lėmė ekonominius bei socialinius pokyčius. Per paskutinius keletą metų AB bankui “Hansabankas” uždarius smulkiuosius padalinius kaimiškose vietovėse atsirado tam tikra tarpinė grandis kredito rinkoje, kuri tapo pagrindine priežastimi vėl atgaivinti kooperatinių kredito įstaigų veiklą. Naujų technologijų bei galimybių plėtra skatina žmones tobulėti, ieškoti naujų idėjų ir būdų, kaip gerinti savo socialinę padėtį, tobulinti esančias ir kurti naujas darbo vietas, kas įmanoma tik esant pajėgiai materialinei bazei. Mokslinės literatūros apžvalga rodo, kad kredito unijų veikla yra silpnai nagrinėjama. Tai greičiausiai sietina su jų mažmenine rinka. Tačiau praktikoje tokių įstaigų egzistavimas leidžia paspartinti ekonominio augimo tempą, padidinti gamybos dydį, padeda spręsti nedarbo ir skurdo problemas, mažina socialinę įtampą. Visame pasaulyje šalia komercinių bankų savo veiklą intensyviai plėtoja smulkios kooperatinės finansinės institucijos - kredito unijos: vykdo įvairius projektus, teikia paslaugas, savo lėšomis remia verslo pradžią ir plėtrą. Jos pasižymi tuo, kad aptarnauja uždarą įmonių grupę, kurią jungia vieningas kriterijus. Jos orientuojasi į tam tikrą konkretų rinkos segmentą – paprastai į vidutines arba žemesnes nei vidutines pajamas turinčius žmones, smulkų ir vidutinį verslą, kurie mažiau domina universalius komercinius bankus, besiorientuojančius daugiau į komercinį sektorių. Darbo objektas – Lietuvos kredito unijų tendencijos. Šio kursinio darbo tikslas – įvertinti, kokią vietą remiant smulkų bei vidutinį verslą užima kredito unijos; apžvelgti kredito unijų vystimosi problemas bei numatyti tolesnę kredito unijų sektoriaus raidą Lietuvoje. Siekiant šių tikslų, darbe sprendžiami sekantys uždaviniai: 1. Ištirti ir apibūdinti kredito unijų sampratą, skiriamuosius bruožus; 2. Apžvelgti Lietuvos kredito unijų aplinkas (teisinę, ekonominę bei socialinę); 3. Išanalizuoti kredito unijų raidą Lietuvoje 4. Suprojektuoti kredito unijų plėtrą augimo aspektu. Pirmoje kursinio darbo dalyje pateikiamas kredito unijos apibūdinimas, nagrinėjami pagrindiniai šios finansinės institucijos skiriamieji bruožai. Šalia pagrindinių sąvokų apžvelgiama asociacija Lietuvos kreditų unijos bei centrinė kredito unija, jų ypatumai . Antroje darbo dalyje bandoma apžvelgti Lietuvos kredito unijų aplinkos. Pirmiausia apžvelgiama kredito unijos veiklą reglamentuojanti teisinė bazė, jos ypatumai bei reguliavimo ribo, vėliau ekonominė bei socialinė kredito unijų aplinka. Trečioje darbo dalyje išnagrinėjama kredito unijų raida. Pirmiausia Lietuvos kredito unijų augimo rodiklius. Šiame skyriuje pateikiama kredito unijų skaičiaus bei palūkanų dinamika. Ketvirta darbo dalis skirta Lietuvos kreditų unijų plėtros prielaidoms. Bandoma apžvelgti pagrindinius faktorius, įtakojančius kredito unijų plėtros galimybes bei trūkumus lyginant su bankais. Paskutinėje darbo dalyje pateikiamos išvados. Toliau pateikiamas literatūros sąrašas. 1. KREDITO UNIJOS 1.1 Kredito unijos samprata Kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga. Ji teikia paslaugas tik savo nariams. Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas [1]. Savitarpio paskolos išduodamos įvairiems tikslams: būsto remontui, verslui pradėti ir plėtoti, statybai, mokslo reikmėms, atostogoms, žemės ūkio veiklai plėtoti ir pan. Kadangi dauguma kredito unijų yra sukurtos mažų ir vidutinių įmonių atstovų, žemdirbių, ūkininkų iniciatyva, todėl dauguma kredito unijų išduodamų savitarpio paskolų yra skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) remti: pirkti įrangą, pašarus, trąšas, grūdus, žemės ūkio padargus.[2] 1.2 Kreditų unijų bruožai ir paslaugos Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia savitarpio paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas Pradedantieji verslininkai savitarpio paskolas dažniausiai ima barams, kavinėms, mažoms ar specializuotoms parduotuvėms įrengti. Kredito unijos patogios tuo, kad jose procedūriniai reikalavimai paskoloms gauti ar indėliams padėti yra paprastesni nei banke. Kadangi kredito unijų principinis tikslas yra būti savo bendruomenės partnere, dėl to visi klausimai sprendžiami greitai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Tai nereiškia, kad paskolą kredito unijoje gali gauti bet kas ir bet kada, tačiau užsukę į kredito uniją paskolos galite tikėtis neabejotinai greičiau nei banke. Kadangi kredito unijų principinis tikslas yra būti savo bendruomenės partnere, reikalavimai pajamų dydžiui ar jų pobūdžiui yra lankstesni, nei komerciniame banke. Kredito unijose klausimai sprendžiami atsižvelgiant į konkrečią situaciją, todėl teigiamas sprendimas paskolos atveju labiau tikėtinas. Pasak asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU) rinkodaros skyriaus vadovo Fortunato Dirginčiaus, ALKU tyrimo duomenimis (2004 m. gruodis), per 2004 m. buvo išduotos 16.634 paskolos arba patenkinta net 97% paraiškų paskoloms gauti. Kredito unija priima indėlius iš savo narių, kitų kredito unijų, kredito unijų asociacijų, Lietuvos centrinės kredito unijos ir kai kurių visuomeninių organizacijų. Palūkanos, kurias moka kredito unijos, svyruoja, tačiau yra 2 – 4 proc. didesnės nei komerciniuose bankuose. Mažiausias kredito unijos narių skaičius yra 50, įskaitant steigėjus. Minimali kredito unijos nario fizinio asmens piniginė įmoka, vadinama pajumi, yra 100 Lt, juridinio asmens – 1000 Lt. Kredito unijos savo įstatuose gali numatyti ir didesnį minimalų pajaus dydį. Vienos kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 Lt. [2] Taigi, galime išskirti pagrindinius kreditų unijų bruožus ( žr. 1 pav.): 1 pav. Pagrindiniai kreditų unijų bruožai Unijos valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir paskolų komitetas. Valdymo organų nariais gali būti tik pilnamečiai unijos nariai bei juridinių asmenų įgalioti atstovai. Visų šių teisių neturi asocijuoti nariai. Principai, kuriais vadovaujasi kredito unijos [3] (žr. 2 pav.): • Savipagalbos principas. Panašias ekonomines problemas turintys žmonės vienijasi ir kooperuodami turimais finansiniais ištekliais teikia pagalbą vieni kitiems. • Savanoriškumo principas. Kiekvienas turi teisę įstoti ar išstoti iš kredito unijos, tačiau kol žmogus yra kredito unijos narys, tol jis privalo bendradarbiauti su kredito unija. • Demokratijos principas. Valdant kredito uniją vadovaujamasi principu „vienas narys – vienas balsas“. Visi kredito unijos nariai lygiomis teisėmis dalyvauja kredito unijos veikloje ir valdyme. Kredito unijos valdymo organų nariai – valdybos, stebėtojų tarybos, paskolų komiteto nariai yra renkami iš narių ir dirba visuomeniniais pagrindais. • Savivaldos principas. Kiekvienas kredito unijos narys kartu yra ir kredito unijos savininkas, kuris dalyvauja kredito unijos veikloje ir valdyme, ir klientas, kuris naudojasi kredito unijos paslaugomis. • Ne pelno siekimas, o nauda, teikiama nariams. Kredito unijos dirba savo narių labui ir uždirbtą pelną perskirsto siūlydamos aukštesnes indėlių ir žemesnes paskolų palūkanas. Jei kredito unija dirba pelningai, uždirbtas pelnas paskirstomas nariams. • Bendruomeniškumo principas. Kredito unijose narių sukaupti pinigai lieka toje pačioje bendruomenėje. Kredito unijų nariai pradeda, plečia savo verslus, sukuria naujas darbo vietas, o sukurtas turtas lieka bendruomenėje. 2 pav. Kredito unijų principai 1.3 Asociacija Lietuvos kreditų unijos 1997 m. lapkričio 27 d. buvo įsteigtas Lietuvos kredito unijų centras – Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU). Asociacija įsikūrusi Kaune, Savanorių prospekte. Centras atstovauja kredito unijoms Lietuvoje ir užsienyje, teikia asociacijos nariams mokslinę-metodinę ir techninę pagalbą vadybos, finansų, rinkodaros ir informacinių technologijų srityse, konsultacines paslaugas. 2005 m. liepos 7 d. ALKU priklausė 54 kredito unijos, vienijusios 48 499 narius. ALKU priklausančiose kredito unijos buvo suteikusios paskolų už 131 mln. Lt.[ 2] 1.4 Centrinė kredito unija Centrinė kredito unija (CKU) – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri verčiasi licencinių ir kitų finansinių paslaugų teikimu Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme numatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Licencinės finansinės paslaugos – tai [6]: 1. indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių; 2. pinigų pervedimas; 3. elektroninių pinigų išleidimas ir tvarkymas; 4. kitos finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik turint pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus išduotą licenciją. CKU paslaugas gali teikti savo nariams, kredito unijų, kurios yra CKU narės, nariams, Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų asociacijoms, kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų įstaigoms. Lietuvos centrinė kredito unija" atliks pinigų pervedimo operacijas, aptarnaus mokėjimo korteles, kelionės čekius, vekselius, atliks kitas banko operacijas. [6] CKU, be finansinių paslaugų teikimo, palaiko kredito unijų CKU narių likvidumą ir mokumą, stebi kredito unijų CKU narių veiklą ir, kai būtina, tikrina šias kredito unijas bei teikia informaciją Lietuvos bankui dėl nustatytų pažeidimų, organizuoja kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir teikia metodinę pagalbą kredito unijoms CKU narėms. CKU turi būti bent 20 narių. Nariu gali būti kredito unija ir valstybė. Privalomos narystės CKU įstatyme nenumatyta – jeigu kredito unija nenorės priklausyti centrinei kredito unijai, ji galės veikti savarankiškai.[2] 2.LIETUVOS KREDITO UNIJŲ APLINKA 2.1 Teisinė aplinka 1995 m. priėmus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą, pradėjo steigtis kredito unijos Lietuvoje. Siekiant paskatinti kredito unijų judėjimo Lietuvoje plėtrą ir užtikrinti kredito unijų sistemos patikimumą 2002 m. liepos 1 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas, Kredito unijų įstatymo, Indėlių draudimo įstatymo pataisos. Šis įstatymas nustato kredito unijų veiklos pagrindus, narystės kredito unijoje sąlygas bei savivaldos principus, kredito unijų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą bei veiklos priežiūrą, jos narių teises ir pareigas. Šiuo įstatymu atkuriama kooperatinio kredito sistema bei siekiama paspartinti jos plėtrą Lietuvoje Naujai priimto Centrinės kredito unijos įstatymo tikslas - sukurti ir įtvirtinti kooperatinės bankininkystės sistemą Lietuvoje.. Lietuvos kredito unijų įstatyme (2002) nustatomos narystės kredito unijoje sąlygos, kredito unijos veiklos ypatumai - apibrėžtos galimybės pritraukti lėšas ir jas investuoti, nustatyta organizacinė kredito unijos struktūra, kredito unijų priežiūra, kredito unijos organizavimo ir likvidavimo teisiniai aspektai. Remiantis Indėlių draudimo įstatymu (2002), indėliai, laikomi kredito unijose yra draudžiami Valstybiniame indėlių draudimo fonde. Kredito unijas prižiūri Lietuvos bankas, joms taikomi minimalūs 30 proc. likvidumo ir 13 proc. kapitalo pakankamumo normatyvai. Kredito unija privalo laikytis šio įstatymo nuostatų ir savo įstatų, Lietuvos Respublikos įstatymų, sudaryti sąlygas savo nariams naudotis jiems priklausančiomis teisėmis, laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kredito unijos nariams ir tretiesiems asmenims. Kredito unija privalo nustatyti savo paslapčių saugojimo tvarką.[5] Centrinės kredito unijos įstatymas (2002) reglamentuoja Centrinės kredito unijos steigimą ir veiklą. Įsteigta Centrinė kredito unija turi kredito įstaigos statusą, ji atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo, kliringo, perskolinimo, veiklos priežiūros ir kt. funkcijas. Pagal Lietuvos Kredito unijų įstatymą Lietuvos kredito unijos gali priimti indėlius iš įvairių asmenų, įskaitant savo narius ir asocijuotus narius, taip pat iš Lietuvoje įregistruotų kredito unijų asociacijų, asociacijų, religinių bendruomenių, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros įstaigų, Lietuvos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų, ir tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros įstaigų. Taip pat, iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, ji gali priimti indėlius iš kitų kredito unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis. ECB pažymi, kad, pagal Kredito unijų įstatymą, kredito unijos nariais gali tapti įvairūs asmenys, įskaitant nuolat Lietuvoje gyvenančius fizinius asmenis ir tam tikrus Lietuvoje įregistruotus juridinius asmenis (pvz., asociacijos, profesinių sąjungų organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos bei žemės ūkio kooperatyvai). [13] 2.2 Ekonominė aplinka Lietuvoje paskutiniais metais kredito unijų sektorius plėtojosi masto ekonomikos [economy of scale] kryptimi, t.y. sulėtėjo kredito unijų skaičiaus didėjimas, bet jos greitai augo pagal kitus parametrus: visas kredito unijų turtas padidėjo 2,2 karto ir 2002 01 01 sudarė 0,22 proc. veikiančių bankų sistemos turto, suteiktos paskolos padidėjo 2,4 karto ir sudarė 62,2 proc. viso kredito unijų turto, indėliai išaugo 2,6 karto, kurių didžiausią dalį (78 proc.) sudarė narių indėliai, visų kredito unijų pajinis kapitalas per metus padidėjo 63,8 proc. – iki 4 mln. Lt. 2006 m. sausio 1 d. iš 65 veiklos licencijas turinčių kredito unijų ataskaitas Lietuvos bankui pateikė 64 kredito unijos, vienijančios daugiau nei 57 tūkst. narių. 2005 m. buvo įsteigtos keturios kredito unijos. 2005 m. kredito unijų veikla toliau plėtėsi. Lietuvos 56 kredito unijos šių metų sausį uždirbo 261,3 tūkst. litų neaudituoto grynojo pelno - 80,4 proc. daugiau nei penai tą patį mėnesį, kai buvo gauta 144,84 tūkst. litų pelno. Kredito unijų turtas lyginamuoju laikotarpiu išaugo 57 proc. – iki 289,33 mln. litų, paskolų portfelis – 52 proc. – iki 194,94 mln. litų, indėlių suma – 54,7 proc. – iki 231,36 mln. litų, pranešė Lietuvos kredito unijų asociacija. Pernai: • Jų turtas išaugo 62,3 proc. ir 2006 m. sausio 1 d. sudarė 0,67 proc. veikiančių bankų sistemos turto. Didžiausios kredito unijos ,,Ūkininkų viltis“ turtas sausio 1 d. buvo daugiau nei 35 mln. Lt, arba 11,8 proc., visų kredito unijų turto; • suteiktos paskolos padidėjo 53,9 proc. ir sudarė daugiau nei 67 proc. viso turto. 2006 m. sausio 1 d. specialiuosius atidėjimus paskoloms (718,4 tūkst. Lt) buvo sudariusios 49 kredito unijos; • investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius sumažėjo 2,9 proc.; • priimti indėliai išaugo 58,7 proc., didžiausią jų dalį (98,7 proc.) sudarė narių indėliai • kredito unijų pajinis kapitalas padidėjo 54,8 proc. Pagrindiniais kredito unijų konkurentais laikomi tie bankai, kurių strateginėse kryptyse yra numatyta plėstis į mažmeninę bankininkystę. Tokiais bankais gali būti laikomi Nord LB bankas, Hansa-LTB, Vilniaus bankas, Snoro bankas. Išskirtinai paskolų rinkoje kredito unijų konkurentais gali būti laikomos lizingo bendrovės. Kredito unijos užima santykinai labai nedidelę bendros paskolų ir indėlių rinkos dalį, atitinkamai 0,31 % ir O, 22 %. Taip yra dėl tos priežasties, kad kredito unijų veikla yra orientuota į fizinių asmenų aptarnavimą, kurių vykdomos bankinių paslaugų apimtys (apyvarta) yra nedidelės, lyginant su juridinių asmenų paslaugų apimtimis, apyvartomis [11]. 2.3 Socialinė aplinka Lietuvoje yra 64 kredito unijos, iš jų 56 priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai. Iš viso unijos vienija daugiau kaip 50 tūkst. klientų. Kredito unija yra ne pelno siekianti, kooperatiniais pagrindais savanoriškai suorganizuota kredito įstaiga, tenkinanti savo narių ne tik finansinius, bet ir socialinius poreikius. Svarbiausi veikimo principai yra pasitikėjimas, sąžiningumas, dora ir savipagalba. Kredito unijos praktikoje taiko demokratijos, bendruomeniškumo ir savo narių švietimo principus. Stipriausios jų veiklos vertybės - aiškumas, skaidrumas bei novatoriškumas. [7] Kredito unijos tampa socialinės ekonomikos dalimi spręsdamos tokias problemas kaip: nedarbo mažinimas - sukuria darbo vietas tiesiogiai (administracija) ir netiesiogiai (paskolos, kurias suteikia šios įstaigos, palengvina naujų darbų kūrimą); regioninė plėtra - duodant paskolas savai bendruomenei į regionus yra investuojami pinigai. Paskolos neiškeliauja kažkur už regiono ribų, o yra vertingai panaudojamos vietinės bendruomenės socialinei gerovei kurti; bendruomenės stiprinimas - dažnai kredito unijos tampa bendruomenės centru, bankeliai remia arba organizuoja socialinę veiklą bendruomenėje. Kredito unijų tikslas - būti kuo arčiau žmonių ir garantuoti paslaugų kokybę, remiantis geranoriškumu bei supratingumu, liudija apie stiprų bendruomenės jausmą ir stiprėjantį socialinės ekonomikos potencialą Lietuvoje. Sausio mėnesį pastebimai sumažėjo kredito unijų narių aktyvumas, lyginant su gruodžio mėnesiu. Lapkričio-gruodžio mėnesio augimą sąlygojo organizuota rinkodaros kampanija. \ 3. KREDITO UNIJŲ RAIDA Kredito kooperatyvo arba kredito unijos idėja gimė Pietų Vokietijoje apie XIX a. vidurį. Friedrichas Reiffeisenas buvo mažo Bavarijos miestelio Heddesdorf meras. Matydamas savo miesto ir apylinkių gyventojų bėdas ir vargus 1850 m. sukūrė pirmąją kooperatinę kredito draugiją, kurioje šios apylinkės gyventojai galėjo sutelkti savo santaupas ir savo tarpe duoti paskolas. Kanados lietuviai nuo 1955 m. yra įsteigę 4 kredito unijas, kurios turėjo svarbų vaidmenį pokario lietuvių imigrantų ekonominiame gyvenime, ypatingai suteikdamos paskolas būsto įsigijimui bei bendram mūsų tautiečių gerbūvio kėlimui. XIX a. pabaigoje kredito kooperatyvų idėja pasiekė Lietuvą. Kaip Europoje ir Šiaurės Amerikoje, Lietuvoje šis judėjimas per XX a. pradžią labai išaugo ir 1928 metais buvo įregistruoti 624 kredito kooperatyvai, kurie valdė 37% indėlių ir 37,5% paskolų rinkos. Visų pasaulio kredito unijų tikslai yra panašūs: • Skatinti taupymą ir išmintingą šeimos finansų valdymą; • Puoselėti demokratiškumą, solidarumą, bendradarbiavimą, socialinės atsakomybės jausmą, kooperatinę dvasią; • Teikti savo nariams paskolas bei kitas finansines paslaugas kuo palankesnėmis sąlygomis, sudaryti saugias sąlygas indėliams; • Skatinti smulkų ir vidutinį verslą, efektyvų žemės ūkio valdymą. Daugelyje pasaulio šalių, ypatingai Vakarų Europoje, kredito kooperatyvai išaugo į didelius kooperatinius bankus, kurie teikia visas normalias bankų paslaugas, bet jų valdyme išlikęs toks pats principas - kooperatinių bankų savininkai yra kooperatyvų nariai ir renka banko valdymo organus pagal tą pačią taisyklę – „vienas narys - vienas balsas“. Kredito unijos skiriasi nuo bankų vienu svarbiu atžvilgiu - kiekviena kredito unija, skirtingai nuo banko filialo, yra kaip atskira, autonomiška savo narių valdoma įmonė, kurios nariai yra ir savininkai, ir klientai, atsakingi už įmonės eigą, augimą ir rentabilumą. Kredito unija yra savo bendruomenės partnerė, per kreditą padedanti kurti naujas darbo vietas.[1] 3.1 Kredito unijų skaičiaus dinamika 1997-2005m. Lietuvoje pirmoji kredito unija “Taupmenų skolinimosi bendrovė” buvo įkurta 1871 metais Pabiržėje. Nors kredito unijos tapo labai populiarios prieškarinėje Lietuvoje, sovietinės okupacijos metai iškraipė kredito kooperacijos principus. Po Nepriklausomybės atkūrimo kredito unijos veiklą atnaujino 1995 metais ir pirmąja kredito unija tapo “Vievio taupa” [9]. Šiandien Lietuvoje yra 64 kredito unijos, vienijančios virš 57.000 gyventojų: ūkininkų, darbininkų, studentų, medikų, religinių ir visuomeninių organizacijų narių. 2005 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 64 kredito unijos iš kurių 31 aptarnavo žemdirbius arba su žemės veikla susijusius fizinius asmenis (žr. 3 pav.). Kredito unijų steigimas žemdirbių tarpe visą laikotarpį nuo 1997 m. buvo spartesnis, nes kredito unijų nauda ir informacija apie jų teikiamas paslaugas greitai plito iš vieno rajono į kitą, ja buvo dalinamasi bendrų žemdirbių susitikimų metu. 3 pav. Kredito unijų ir bankų skaičiaus 1997 - 2005 m. [10] Atskirose įstaigose ir organizacijose kredito unijos steigėsi ne taip greitai. Organizacijų pagrindu susikūrusios kredito unijos veikia universitetuose, gamyklose. 3.2 Kredito unijų paskolų normos kitimas 2002 -2005 m. Palūkanos už indėlius mūsų unijoje paprastai yra didesnės nei bet kuriame banke. Daugėjant unijos narių ir didėjant turtui mažėja paskolų palūkanos. Pasak pašnekovo, mažesnis administracinis aparatas leidžia kredito unijoms mokėti didesnes indėlių palūkanas nei bankai ir imti mažesnes paskolų palūkanas. Indėlių palūkanos Kauno kredito unijoje dabar siekia 3,5–5%, paskolų – 4,96–7,9%. [1] 4 pav. Paskolų normos kreditų unijose 2002 – 2005 m (%) [1] Daugelis, pasiskolinę unijoje pinigų, pradėjo netradicinius verslus: įveisė naujų veislių serbentynus, atidarė kepyklėles, pritaikė sodybas kaimo turizmui. Anot R. Stankevičiaus teigti, kad palūkanos daug mažesnės nei banke, negalima. Tačiau pasiskolinti unijoje yra vis dėlto pigiau nei banke. Visų pirma unijose 10-15 tūkst. litų paskolą galima gauti be užstato, jei kitas narys laiduoja už besiskolinantįjį. Nereikia mokėti hipotekos, notaro mokesčių, patirti kitų paskolos gavimo išlaidų. O palūkanų procentai priklauso nuo unijos didumo: didesnės, turinčios milijoną, gali skolinti už mažesnius procentus, o tos, kurių aktyvai - 100 tūkst. litų, priverstos taikyti didesnę maržą. Vidutinis palūkanų vidurkis unijose - 14 proc. 3.3 Kredito unijų narių skaičius dinamika 1997-2005 m Analizuojant kredito unijų viso kredito unijų narių ir narių skaičiaus, tenkančio vienai kredito unijai augimą matome, kad vidutiniškai kredito unijų narių augimas siekė 70 proc. per metus (5 pav.) 5 pav. Kredito unijų narių skaičius 1997-2005 m. [11] Kredito unijų narių skaičiaus augimui didelę įtaką padarė 2000 m. priimta nauja Kredito unijų įstatymo redakcija. Šia redakcija sumažintas privalomas kredito unijos nario pajus nuo 300 Lt iki 100 Lt, taip pat praplėstas narystės kredito unijoje kriterijus, suteikiant galimybę kredito unijoms priimti asocijuotus narius - asmenis, kurie neatitinka narystės kredito unijoje kriterijaus, tačiau dirba, mokosi ar gyvena toje pačioje seniūnijoje, kurioje yra kredito unija. [11,12] Iki šiol Lietuvos bankų sektoriuje vykę globalizacijos ir koncentracijos pokyčiai teigiamai įtakojo kredito unijų veiklą - 2000 m. pabaigoje Lietuvos Taupomajam bankui uždarius 200 banko skyrių, atsiradusią nišą rinkoje pradėjo užpildyti kredito unijos. 2001 04 01 d. buvusių Lietuvos taupomojo banko skyrių vietoje pradėjo veikti, ar savo skyrius atidarė 20 kredito unijų. Tai sudaro 10 proc. viso uždarytų bankų skyrių skaičiaus. Tokiu būdu nors ir užimdamos santykinai nedidelę rinkos dalį, kredito unijos atlieka svarbų vaidmenį kai kuriuose mažmeninės rinkos segmentuose. 3.3 Kredito unijų pagrindinių rodiklių kaita 2002 – 2005 m. Poskyris parašytas, remiantis literatūros šaltiniu [11]. 2002 m. turtas išaugo 2,1 karto ir 2003 m. sausio 1 d. sudarė 0,41 proc. veikiančių bankų sistemos turto. Dviejų didžiausių kredito unijų - ,,Ūkininkų viltis” bei Pakruojo ūkininkų k.u. turtas 2003 m. sausio 1 d. sudarė 20,7 proc. visų kredito unijų turto; - suteiktos paskolos padidėjo 2,2 karto ir sudarė 65 proc. viso turto. 2003 m. sausio 1 d. specialiuosius atidėjimus paskoloms (255,7 tūkst. Lt) buvo sudariusi 31 kredito unija; priimti indėliai išaugo 2,1 karto, didžiausią jų dalį (89 proc.) sudarė narių indėliai; Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis kredito unijų pajamų šaltinis buvo palūkanų pajamos, sudariusios 87,1 proc. visų pajamų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė palūkanų ir operacinės išlaidos, sudariusios atitinkamai 46,6 proc. ir 42,7 proc. visų išlaidų. 2003 m. sausio 1 d. duomenimis Lietuvos centrinė kredito unijos turtas sudarė 6,2 mln. Lt. LCKU turėjo 0,8 mln. Lt kredito unijų indėlių ir buvo suteikusi 0,5 mln. Lt paskolų kredito unijoms. LCKU pajinį kapitalą sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pajus (5,3 mln. Lt) ir 36 kredito unijų, LCKU narių, pajai po 1 tūkst. Lt. Nuo veiklos pradžios Lietuvos centrinė kredito unija vykdė visus veiklos riziką ribojančius normatyvus ir gavo 117 tūkst. Lt audituoto pelno. Kredito unijų 2003 metais suteiktų paskolų apimtis, palyginti su 2002 metais, išaugo 89,4 proc., o palyginti su 2001 metais – net 4,1 karto. Bankų suteiktos paskolos 2003 metais, palyginti su 2002 ir 2001 metais, atitinkamai išaugo 52,5 ir 16,2 proc. Nors paskolų išdavimo tempai kredito unijose yra pastebimai didesni, tačiau jų išduodamų kreditų apimtys nepalyginamai mažesnės (2003 metais bankų išduotų paskolų suma buvo 139 kartus didesnė už kredito unijų išduotą sumą). 2003 m. turtas išaugo 75,4 proc. ir 2004 m. sausio 1 d. sudarė 0,56 proc. veikiančių bankų sistemos turto. Dviejų didžiausių kredito unijų - Pakruojo ūkininkų bei k. u. „Ūkininkų viltis“ turtas 2004 m. sausio 1 d. sudarė 18,4 proc. visų kredito unijų turto. Suteiktos paskolos padidėjo 89,4 proc. ir sudarė 70,2 proc. viso turto. 2004 m. sausio 1 d. specialiuosius atidėjimus paskoloms (445,1 tūkst. Lt) buvo sudariusios 37 kredito unijos. Investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius sumažėjo 27,8 proc. Priimti indėliai išaugo 70 proc., didžiausią jų dalį (97,7 proc.) sudarė narių indėliai. Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis kredito unijų pajamų šaltinis buvo palūkanų pajamos, sudariusios 89,3 proc. visų pajamų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė palūkanų ir operacinės išlaidos, sudariusios atitinkamai 45,8 proc. ir 39,8 proc. visų išlaidų. 2004 sausio 1 d. duomenimis, LCKU turėjo 24,5 mln. Lt indėlių, kurių didžiąją dalį sudarė kredito unijų LCKU narių indėliai, buvo suteikusi 10,4 mln. Lt paskolų kredito unijoms LCKU narėms bei įsigijusi 13,6 mln. Lt Vyriausybės vertybinių popierių. LCKU pajinį kapitalą sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pajai (4,4 mln. Lt) ir 48 kredito unijų LCKU narių pajai (0,9 mln. Lt), iš viso 5,3 mln. Lt. Audituotų ataskaitų duomenimis, per 2003 m. LCKU gavo 41 tūkst. Lt pelno. Didžiausią LCKU gautų pajamų dalį sudarė palūkanų pajamos, siekusios 91 proc. visų pajamų, didžiausią išlaidų dalį sudarė operacinės išlaidos ir palūkanų išlaidos, atitinkamai siekusios 46 proc. ir 39 proc. visų išlaidų. 6 pav. Kredito unijų pagrindinių rodiklių kaita 2002 – 2005 m. [12] 2004 m. turtas išaugo 50,6 proc. ir 2005 metų sausio 1 d. sudarė 0,64 proc. veikiančių bankų sistemos turto. Didžiausios kredito unijos „Ūkininkų viltis“ turtas 2005 metų sausio 1 d. buvo daugiau nei 20 mln. Lt, arba 11,3 proc. visų kredito unijų turto; suteiktos paskolos padidėjo 51,6 proc. ir sudarė 70,5 proc. viso turto. 2005 metų sausio 1 d. specialiuosius atidėjimus paskoloms (939 tūkst. Lt) buvo sudariusios 46 kredito unijos; investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius išaugo 55,7 proc.; priimti indėliai išaugo 57 proc., didžiausią jų dalį (98,7 proc.) sudarė narių indėliai; kredito unijų pajinis kapitalas padidėjo 50,5 proc. Palyginti su bankais, unijų dalis kredito įstaigų sektoriuje dar nelabai reikšminga: 2004 m. pabaigoje kredito unijų valdomas turtas sudarė apie 0,64 procento bankų sistemos turto. 2004 toliau mažėjo kredito unijų koncentracijos lygis. Pavyzdžiui, 2004 m. gruodžio pabaigoje 10 didžiausių kredito unijų turtas sudarė 45,2 procento, o metų pradžioje – 47,1 procento visų šių įstaigų turto. 2004m. kredito unijos ir toliau vykdė aktyvią kreditavimo politiką, todėl jų nariams suteiktų paskolų dalis padidėjo iki 71,1 procento šių įstaigų turto. Audituotų finansinių ataskaitų duomenimis, 2004 metais LCKU uždirbo 137 tūkst. Lt pelno, t.y. 3,3 karto daugiau nei 2003 metais. Pagrindinę LCKU gautų pajamų dalį sudarė palūkanų pajamos, siekusios 89 proc. visų pajamų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė palūkanų išlaidos ir operacinės išlaidos, atitinkamai siekusios 46,6 proc. ir 45 proc. 2005 m. kredito unijų turtas išaugo 62,3 proc. ir 2006 m. sausio 1 d. sudarė 0,67 proc. veikiančių bankų sistemos turto. Didžiausios kredito unijos ,,Ūkininkų viltis“ turtas sausio 1 d. buvo daugiau nei 35 mln. Lt, arba 11,8 proc., visų kredito unijų turto. Suteiktos paskolos padidėjo 53,9 proc. ir sudarė daugiau nei 67 proc. viso turto. 2006 m. sausio 1 d. specialiuosius atidėjimus paskoloms (718,4 tūkst. Lt) buvo sudariusios 49 kredito unijos. Investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius sumažėjo 2,9 proc. Priimti indėliai išaugo 58,7 proc., didžiausią jų dalį (98,7 proc.) sudarė narių indėliai. Lietuvos centrinės kredito unijos turtas pernai padidėjo 74,8 proc. Daugiausiai (64 proc.) jis išaugo per ketvirtąjį ketvirtį ir 2006 m. sausio 1 d. sudarė 78,6 mln. Lt. Turto augimą nulėmė pagrindinio Lietuvos centrinės kredito unijos finansavimo šaltinio – kredito unijų (centrinės kredito unijos narių) indėlių išaugimas per ketvirtį 79 proc., arba 30,7 mln. Lt. 2006 m. sausio 1 d. didžiausią Lietuvos centrinės kredito unijos turto dalį (48,7 proc.), kaip ir anksčiau, sudarė Vyriausybės vertybiniai popieriai, kurių portfelis 2005 m. ketvirtąjį ketvirtį išaugo 44,8 proc. 2005 m. Lietuvos centrinė kredito unija padėjo spręsti penkių kredito unijų likvidumo problemas, teikdama paskolas iš Likvidumo palaikymo rezervo. 2005 m. į Lietuvos centrinę kredito uniją įstojo 4 kredito unijoms, viena išstojo. 2006 m. sausio 1 d. Lietuvos centrinė kredito unija turėjo 56 nares. Kredito unijos narės nuolat išpirkinėjo papildomus pajus, todėl Vyriausybės dalis Lietuvos centrinės kredito unijos pajiniame kapitale sumažėjo iki 2,4 mln. Lt (2005 m. sausio 1 d. buvo 3,47 mln.Lt), o kredito unijų dalis išaugo iki 2,89 mln. Lt. 2005 m. toliau didėjo Lietuvos centrinės kredito unijos Likvidumo palaikymo rezervas bei Stabilizacijos fondas. Šie fondai 2006 m. sausio 1 d. sudarė atitinkamai 2 319 tūkst. Lt ir 864 tūkst. Lt. Neaudituotų finansinių ataskaitų duomenimis, 2005 m. Lietuvos centrinė kredito unija uždirbo 400 tūkst. Lt pelno, t.y. 2,9 karto daugiau nei 2004 m. 2005 m. Lietuvos centrinė kredito unija vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus 4. KREDITŲ UNIJŲ PLĖTROS PRIELAIDOS 4.1 Bankų ir kredito unijų skirtumai Kredito unijos skiriasi nuo bankų vienu svarbiu atžvilgiu - kiekviena kredito unija, skirtingai nuo banko filialo, yra kaip atskira, autonomiška savo narių, kooperatiniais pagrindais valdoma įmonė, kurios nariai yra ir savininkai, ir klientai, atsakingi už įmonės veiklą. Kredito unijos turi senas ir plačias tradicijas Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Kai kurių nacionalinių kredito unijų asociacijų sukurti bankai turi aukščiausius tarptautinius pasitikėjimo reitingus ir aktyviai veikia tarptautinėse finansų rinkose. Kitų šalių praktika rodo, kad kredito unijos auga sparčiau nei bankai. Taip yra ne todėl, kad jos būtų mažesnės, bet dėl savo veiklos principo - kredito unijos dirba savo bendruomenei. Kredito unija yra savo bendruomenės partnerė, per kreditą padedanti kurti naujas darbo vietas. Ji leidžia savo nariams pasijusti bendruomenės dalimi, prisidedančia ne tik prie savo asmeninės, bet ir prie visuomeninės gerovės. Taigi, apibendrinant galima būtų teigti, jog kredito unijos tai galimybė kiekvienam iš mūsų pasiskolinti paprasčiau ar taupyti pelningiau. [1] Lietuvos bankų sektoriuje pastaraisiais metais stebima viena iš tendencijų - kredito unijų skaičiui pastoviai didėjant, bankų ir jų skyrių skaičius nuolatos mažėja. aiškino K.Petraitis ir akcentavo, jog unijos dirba kur kas lanksčiau nei bankai, kur paskolų suteikimo procedūros yra sudėtingesnės. Į unijų duris dažnai beldžiasi bankuose neigiamų atsakymų sulaukę gyventojai. Kaune įsikūrusios Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Ramūnas Stankevičius taip pat tikino, kad unijos vis sėkmingiau konkuruoja su bankais. [9] 4.2 Kredito unijų nariams naujovės Jau netrukus Lietuvos kredito unijų nariai galės naudotis kredito kortelėmis. Šalies kredito unijų asociacija nusprendė išleisti debetines ir reditines „Mastercard“ korteles. Be to, dar šiais metais šalies kredito unijos įdiegs naują informacinę apskaitos sistemą „Novakubas“. Ji leis klientams unijų paslaugomis naudotis internetu, nes to pageidauja vis daugiau narių. „Mastercard“ atstovai apsilankys šį mėnesį, o šios paslaugos įdiegimas unijoms kainuos apie 0,5 mln. litų, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Marijampolėje įsikūrusios kredito unijos „Sūduvos parama“ administratorė Jolanta Maceikienė sakė, kad poreikis unijų nariams turėti kredito korteles vis auga, ir mažesniuose miesteliuose bei kaimuose gyvenantys žmonės nori naudotis tokiomis kortelėmis. Apie tai kredito unijose kalbama jau seniai, o kortelių įvedimas leistų nariams gauti tokias paslaugas kaip ir bankuose. Planuojama, kad per šiuos metus Lietuvos kredito unijose bus išplatinta apie 9 tūkst. mokėjimo kortelių. Šį mėnesį įkūrimo dešimtmetį mininti „Sūduvos parama“ dabar turi 835 narius. Didžioji jų dalis – ūkininkai, nors yra ir tarnautojų, pensininkų, pedagogų. Pernai unija priėmė apie 2 mln. litų indėlių, išdavė paskolų už panašią sumą.[14] 4.3 Kredito unijų galimybės plėtotis Poskyris parašytas remiantis [15, 16] Kredito unijų plėtros galimybės susijusios su naujos centrinės kooperatinės kredito institucijos atsiradimu, taip pat su pokyčiais mažmeninės bankininkystės rinkoje, bankams paliekant kai kuriuos rinkos segmentus. 1. Naujų finansinių veiklų verslų įdiegimas ir plėtojimas. Galimybės kredito unijų judėjime įdiegti ir plėtoti naujas finansines paslaugas, tokias kaip mokėjimo kortelės, mokėjimų pavedimai, konsultacinės paslaugos, kredito unijų narių komunalinių mokesčių aptarnavimas, būsto ir ilgalaikis kreditavimas. Antrinių įmonių, kurios vykdytų draudimo, investicinę, brokeriavimo, nekilnojamojo turto aptarnavimo veiklą steigimas įgalintų kredito unijas pasiūlyti nariams platesnį spektrą paslaugų; 2. Plėtra naujuose segmentuose. Kredito unijų plėtra galėtų būti orientuojama į naujus rinkos segmentus. Kredito unijos galėtų plėstis miestuose, atskirose parapijose, tenkinti smulkaus ir vidutinio verslo poreikius. Tai leistų padidinti kredito unijų narių skaičių, valdomą turtą, užimti didesnę rinkos dalį. Kredito unijoms tai pat atsiveria naujos galimybės dalyvauti tarpbankinėje rinkoje, užimti dalį mokėjimo kortelių rinkos. 3. Kredito unijų plėtra komercinių bankų paliktuose segmentuose. Po Lietuvos Taupomojo banko, Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo pasikeitusi šių bankų mažmeninės bankininkystės strategija, skyrių skaičiaus mažinimas, sudaro naujas galimybes kredito unijoms užimti bankų paliekamus rinkos segmentus. Prasidėjęs kredito unijų centralizacijos procesas sudaro palankias sąlygas koordinuoti kredito unijų sektoriaus plėtrą bei konkuruoti su bankais tam tikruose paskolų rinkos segmentuose ir Lietuvos rajonuose. 4. Įvaizdžio išskirtinumas. Kredito unijos yra valdomos vien tik lietuviško kapitalo. Kredito unijų judėjimas galėtų būti pristatomas kaip lietuviškas, nacionalinis judėjimas. Bendruomeninių kooperatinių kredito įstaigų įvaizdis suteikia naujas galimybes bendradarbiauti su vietos savivaldybėmis, seniūnijomis, valdžios institucijomis vykdant bendras programas. 5. Informacinių sistemų vystymas. Informacijos sistemų plėtra ir vystymas užtikrina savalaikį informacijos gavimą, veiklos ir nukrypimų kontrolę, sudaro galimybes vykdyti krizinių situacijų prevenciją. Tam reikalinga suformuoti neatsiskaičiusių skolininkų duomenų bazę, centralizuotai kurti ir pateikti vidinę dokumentaciją, skirti pakankamai išteklių informacinių technologijų centralizuotam vystymui. 6. Finansinių išteklių pritraukimas. Dalyvavimas įvairiose valstybinėse, Europos Sąjungos kreditavimo ir verslo rėmimo programose, užsienio investicinių fondų lėšų, nacionalinių ir tarptautinių kredito įstaigų kredito linijų pritraukimas, užtikrintų kredito unijų aprūpinimą finansiniais ištekliais. Tuo būdu būtų patenkinta kredito unijų narių paklausa finansinėms lėšoms. 7. Žmoniškųjų išteklių vystymas ir skatinimas. Žmoniškųjų išteklių pritraukimo ir vystymo politika, specialios tobulinimo programos įgalintų kelti kredito unijų judėjimo personalo ir išrinktųjų į valdymo organus kvalifikaciją. Optimalus žmoniškųjų išteklių parengimas, išnaudojimas (pvz. rajonų lyderių įtraukimas į kredito unijų veiklos populiarinimą) ir jų skatinimas padėtų plėsti kredito unijų veiklą rajonuose. 8. Rinkodaros projektų vystymas. Centralizuoti rinkodaros projektai ir kampanijos sustiprintų kredito unijų rinkodaros veiklą. Rinkodaros veikla turėtų būti orientuota į įvaizdžio formavimą, kredito unijų paslaugų pristatymus ir naujų paslaugų, kaip kredito unijos narystės kortelė, centralizuotos sutartys dėl nuolaidų kredito unijų nariams, projektavimą ir įdiegimą. Naujų kredito unijų produktų platinimo ir pristatymo kanalų per masines informavimo priemones (dienraščius, televizijos kanalus, radijo stotis), internetą, įdiegimas dalyvavimas labdaros, rėmimo projektuose padidintų kredito unijų produktų pardavimų apimtis, sustiprintų kredito unijų įvaizdį; 9. Vėluojančių ir nurašytų paskolų administravimas. Vėluojančių ir nurašytų paskolų administravimui skiriamas nepakankamas dėmesys, trūksta vėluojančių ir nurašytų paskolų administravimo priemonių ir metodų. Naujos centralizuotos paskolų išieškojimo sistemos sukūrimas, bendradarbiavimo plėtojimas su skolų išieškojimo įmonėmis įgalintų kredito unijas efektyviau išieškoti blogas paskolas, minimizuoti blogų paskolų nurašymo nusotolius. 10. Atstovavimas kredito unijų judėjimui. Kredito unijų sektorius turėtų būti atstovaujamas Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Lietuvos banke, kitose valstybinėse įstaigose, siekiant užtikrinti konstruktyvų dialogą ir interesų derinimą tarp valstybinių institucijų ir kredito unijų atstovų, įtakojant kredito unijų veiklai palankių įstatymų priėmimą, kliūčių kredito unijų veiklos sąlygoms pašalinimą, lygiaverčių konkurencinių sąlygų visoms kredito įstaigoms užtikrinimą. 4.4 Kredito unijų trūkumai plėtotis . Kredito unijos pradėjo kurtis palyginti vėlai – nuo 1996 m. Iki pastarųjų metų kredito unijų judėjimas buvo gana chaotiškas. Tik praeitais metais įkurta Centrinė kreditų unija, kuri turėtų sugriežtinti kreditavimo tvarką, padėti valdyti kredito unijų tinklo likvidumą bei kelti kredito unijų narių ir darbuotojų kvalifikaciją. Pavėluotas kredito unijų kūrimasis suformavo visuomenės ir Vyriausybės požiūrį į jas kaip į nereikalingą kredito instituciją („kadangi jau yra pakankamai bankų“). Jeigu toks požiūris išliks ir ateityje, tai gali stabdyti naudingą kredito unijų plėtotę Lietuvoje. Kredito unijas priimta traktuoti ne kaip pelno, o kaip savitarpio pagalbos organizacijas. Tokios organizacijos pagrįstos pasitikėjimo principu. Tačiau kredito unijos taip pat yra finansų tarpininkai, kurie turi vadovautis protingos ir atsargios bankininkystės principais (pvz., specialių atidėjimų formavimas paskolų portfeliui ir pan.). Taigi kredito unijos yra dvilypės prigimties. Jeigu kredito unijos pagrįs savo veiklą pasitikėjimo principu, tai esant greitam kredito unijų augimui (kurį matome paskutiniu metu) gali papilnėti kredito unijų blogų paskolų portfelis, o tai sukels kai kurių kredito unijų bankrotą, kartu sumažins pasitikėjimą pačiu kredito unijų judėjimu. IŠVADOS 1. Kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, teikianti paslaugas tik savo nariams. Dauguma jų yra sukurtos mažų ir vidutinių įmonių atstovų, žemdirbių, ūkininkų iniciatyva, todėl kredito unijų išduodamos savitarpio paskolos yra skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui remti. 2. Kredito unijų veikla remiasi pagrindiniais kooperatiniais principais: ◦ Savipagalbos ◦ Demokratijos ◦ Savivaldos ◦ Ne pelno siekimas, o nauda, teikiama nariams ◦ Bendruomeniškumo 3. Politiką formuojantys valdymo organai yra renkami iš tų pačių narių tarpo, naujose bei mažose kredito unijose jiems nėra mokamas atlyginimas. Narystė kredito unijose pasireiškia priklausymu tam tikrai grupei žmonių. 4. Kredito unijas prižiūri Lietuvos bankas, joms taikomi minimalūs 30 proc. likvidumo ir 13 proc. kapitalo pakankamumo normatyvai. Kredito unija privalo laikytis šio įstatymo nuostatų ir savo įstatų, Lietuvos Respublikos įstatymų, sudaryti sąlygas savo nariams naudotis jiems priklausančiomis teisėmis, laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kredito unijos nariams ir tretiesiems asmenims. Kredito unija privalo nustatyti savo paslapčių saugojimo tvarką. 5. Lietuvoje paskutiniais metais kredito unijų sektorius plėtojosi masto ekonomikos [economy of scale] kryptimi, t.y. sulėtėjo kredito unijų skaičiaus didėjimas, bet jos greitai augo pagal kitus parametrus; 6. Lietuvoje yra 64 kredito unijos, iš jų 56 priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai. Iš viso unijos vienija daugiau kaip 50 tūkst. klientų. Kredito unija yra ne pelno siekianti, kooperatiniais pagrindais savanoriškai suorganizuota kredito įstaiga, tenkinanti savo narių ne tik finansinius, bet ir socialinius poreikius. 7. Daugėjant unijos narių ir didėjant turtui mažėja paskolų palūkanos. kredito unijų narių ir narių skaičiaus, tenkančio vienai kredito unijai augimą matome, kad vidutiniškai kredito unijų narių augimas siekė 70 proc. per metus; 8. Lietuvos bankų sektoriuje pastaraisiais metais stebima viena iš tendencijų - kredito unijų skaičiui pastoviai didėjant, bankų ir jų skyrių skaičius nuolatos mažėja. 9. Kredito unijų plėtros galimybės susijusios su naujos centrinės kooperatinės kredito institucijos atsiradimu, taip pat su pokyčiais mažmeninės bankininkystės rinkoje, bankams paliekant kai kuriuos rinkos segmentus. 10. Nedidelis kredito unijų turtas ir prasidėjęs kredito unijų centralizacijos procesas sudaro palankias sąlygas koordinuotai bei protingai plėtotis kredito unijų sektoriui. Be to, centralizuotai koordinuojama kredito unijų veikla pajėgs konkuruoti su bankais atskiruose paskolų rinkos segmentuose ir atskiruose Lietuvos rajonuose. 11. Kai kurie didieji Lietuvos komerciniai bankai uždaro savo filialus nedideliuose miesteliuose ir tuo sukuria veiklos erdvę kredito unijoms. Jos turi palankias sąlygas plėstis Lietuvos kaimiškuosiuose rajonuose bei nedideliuose miesteliuose, surinkti indėlius iš „buvusių“ bankų klientų ir kredituoti smulkųjį bei vidutinį verslą. Taigi kredito unijos gali tapti bankų konkurentėmis smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų segmente nedideliuose miesteliuose. Tai padidintų konkurenciją viename paskolų rinkos segmente ir prisidėtų prie verslo plėtojimo periferiniuose Lietuvos rajonuose. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Lietuvos kredito unijos [Žiūrėta 2006 03 24]. Prieiga per Internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!