Kredito sistemos sandara: Specialiosios kredito institucijos ir vystymosi perspektyvos

KREDITO SISTEMOS SANDARA:
SPECIALIOSIOS KREDITO INSTITUCIJOS IR VYSTYMOSI PERSPEKTYVOS
Darbo vadovė dėst. Gražina BERKELIENĖ
Vertinimas
Vilnius
2005
ĮVADAS
Kredito institucijų sistemą sudaro bankai ir nebankinės institucijos – parabankai. Bankai suprantami kaip specialūs ekonominiai institutai, telkiantys laikinai laisvus pinigus, teikiantys kreditus, tarpininkaujantys atsiskaitymuose, leidžiantys į apyvartą pinigus, vertybinius popierius, atliekantys su jais susijusias operacijas. Bankinis verslas – vienas labiausiai reglamentuojamų ir stebimų verslo rūšių pasaulyje. Bankai yra svarbūs šalies ekonomikai, todėl jų negalima palikti savieigai. Šiuo metu bankai tapo finansiniais tarpininkais investuojant pinigus į finansinį turtą, t.y. formuojant įmonių nuosavą ir skolintą kapitalą. Kapitalo struktūros formavimas daro įtaką įmonių veiklos pelningumui, todėl finansinio tarpininkavimo dėka bankai vis labiau lemia bendruosius ekonominius procesus.
Parabankai atlieka vieną arba kelias banko operacijas. Tai specializuotos įstaigos, kurios kuriamos, kai bankams draudžiama užsiimti tam tikra veikla (draudimu, tiesioginėmis investicijomis) arba kai bankų sistema operatyviai nesureaguoja į naujų veiklos sričių atsiradimą ir palieka laisvas nišas kitoms įstaigoms.
Parabankai glaudžiai bendradarbiauja su bankais. Šių kredito įstaigų nomenklatūra labai plati, dažnai bankai yra jų tiesioginiai savininkai.
1.KREDITO UNIJA
Kredito unija – yra kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų savarankiškai įsteigta ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruota finansinė institucija, telkianti savo narių pinigines lėšas kredito unijos įstatuose numatytiems narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams tenkinti savitarpio paskolos teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas. Nariai vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų ir demokratiškai valdo kredito uniją pagal veikiančius įstatymus.
XIX amžiaus pirmoje pusėje Vakarų Europoje vyko dideli socialiniai pasikeitimai. Vadinamoji "pramonės revoliucija" sukūrė didžiulę naują darbininkų klasę, kuri gyveno varganose sąlygose, neturėjo galimybių skolintis net ir menkiausiems poreikiams. Napoleono karų nualintuose kraštuose ir žemės ūkis perėjo sunkų laikotarpį. Žemdirbiai taip pat neturėjo galimybių prieinamomis sąlygomis gauti paskolų sezoniniams poreikiams. Tuo metu Europoje siautėjo palūkanų lupikavimas, ypač buvo skriaudžiami neturtingi gyventojai. Besikurianti bankų sistema buvo orientuota...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!