Kredito unijų samprata ir kredito unijos Lietuvoje

ĮVADAS Temos aktualumas. Visame pasaulyje šalia komercinų bankų savo veiklą intensyviai plėtoja smulkios kooperatinės finansinės institucijos - kredito unijos: vykdo įvairius projektus, teikia paslaugas, remia verslo pradžią ir jo plėtrą. Jos pasižymi tuo, kad aptarnauja uždarą įmonių grupę, kurią jungia vieningas kriterijus. Jos orientuojasi į tam tikrą konkretų rinkos segmentą – paprastai į vidutines arba žemesnes nei vidutines pajamas turinčius žmones, smulkų ir vidutinį verslą, kurie mažiau domina universalius komercinius bankus, besiorientuojančius daugiau į komercinį sektorių. Būtent todėl, šiuo metu kai visą pasaulį apėmusi krizė, svarbu analizuoti kredito unijos veiklą, jos teikiamas galimybes siekiant plėtoti verslą. Šio darbo tyrimo objektas – Lietuvos kredito unijos. Darbo tikslas – atskleisti Lietuvos kredito unijų veiklos aspektus. Numatytam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. remiantis moksline literatūra atskleisti kredito unijos sampratą; 2. apžvelgti kredito unijų teikiamas paslaugas; 3. išskirti Lietuvos kredito unijų ir bankų skirtumus; 4. įvertinti Lietuvos kredito unijų pagrindines galimybes, grėsmes, stiprybes bei silpnybes. Darbo metodika, kuria remiantis bus įgyvendinti minėti uždaviniai: 1. mokslinės literatūros lyginamoji analizė; 2. internetinių straipsnių apžvalga ir analizė. Darbo rezultatai. Svarbiausias kredito unijų ir bankų skirtumas yra tas, kad kredito unijų pagrindinis įsipareigojimas yra padėti įgyvendinti savo kredito unijų narių finansinius poreikius, kai bankai egzistuoja tam, kad kauptų dividendus savo akcininkams. Pagrindinės grėsmės kredito unijų sektoriui yra bankų konkurencija, technologijų vystymasis, spartus augimas ir integracijos į Europos Sąjungą poveikis Lietuvos ūkiui ir finansų sektoriui. 1. KREDITO UNIJŲ SAMPRATA Kredito unija – kooperatiniais pagrindais veikianti fizinių asmenų savanoriškai įsteigta ir įregistruota kredito įstaiga, telkianti narių pinigines lėšas ir teikianti paskolas narių ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti pagal nustatytas priimtinas sąlygas. Nariai vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų ir demokratiškai valdo kredito uniją pagal veikiantį įstatymą (J. Ramanauskas, 2006). Kredito unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių ir klientų pinigus narių ūkiniams ir socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę (LR Kredito unijų įstatymas 2000 06 02). Kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta finansinė institucija, ji sukurta bendruomenės pagrindu, teikianti finansines paslaugas, ją valdo ir kontroliuoja jos nariai. Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas. Nariai vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų ir demokratiškai valdo kredito uniją pagal veikiančius įstatymus. Kredito unijų tikslas – suteikti nariams reikalingas finansines paslaugas palankesnėmis nei bankuose sąlygomis, vystyti ir remti verslus bendruomenėse, skatinti žmones taupyti, išmintingai skolintis ir padėti žmonėms susikurti gerbūvį (A. V. Rutkauskas, 1998). 1.1. Kredito unijų teikiamos paslaugos Kredito unijų teikiamos paslaugos yra šios (http://www.lku.lt/): • indėlių priėmimas (galima atsidaryti banko sąskaitą, pasidėti terminuotą indėlį, kaupti pinigus taupomosiose, vaikų, tikslinio taupymo sąskaitose); • paskolų teikimas (galima gauti asmenines, verslo, studijų, būsto paskolas); • mokėjimo kortelės (galima įsigyti tarptautines Mastercard debeto ir kredito korteles); • mokėjimo pervedimai ir įmokos (galima atlikti paprastus arba skubius piniginius pervedimus, sumokėti mokesčius, įmokas); • finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas; • finansinis tarpininkavimas (agento veikla); • pinigų tvarkymas; • informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimas; • seifo kamerų nuoma; • valiutos keitimas (grynaisiais pinigais). Nors kredito unijų teikiamų paslaugų spektras nėra toks platus kaip bankų, kredito unijos teikia pagrindines paslaugas, tokias kaip indėlių priėmimas bei paskolų teikimas, mokėjimų pervedimai. Visas kredito unijose teikiamas paslaugas galima gauti ir bankuose. 1.1.1. Indėlių priėmimas Taupymas – tai vienas svarbiausių pasirinkimų, kuriuo nusprendžiama užtikrinti savo ateitį. Kredito unija siūlo įvairių taupymo sąskaitų, padedančių saugiai ir pelningai investuoti pinigus (http://www.lku.lt/) . Taupomasis indėlis - sąskaita, skirta lanksčiai ir patogiai taupyti pinigus. Kuo didesnis pinigų likutis sąskaitose, tuo didesnės palūkanos yra išmokamos. Sąskaita gali būti papildoma bet kuriuo metu, o kartą per mėnesį pinigus iš sąskaitos galima išimti be jokių papildomų sąlygų. Tikslinio taupymo sąskaita – tai taupymo programa, skirta žmonėms, norintiems išmokti taupyti ir sutaupyti. Atsidarius šią sąskaitą nustatytu laiku reikia ją papildyti, kurią nusistato pats asmuo. Svarbiausia – kantrybė, kuri atsiperka, nes iš sąskaitos neileidžiami pinigai, be to gaunamos labai geros metinės palūkanos. Taip pat kredito unijoje galima atsidaryti taupomąsias sąskaitas įvairiems gyvenimo atvejams. Vaiko indėlis – sąskaita skirta sutaupyti pinigų vaiko savarankiško gyvenimo pirmiems žingsniams. Ją gali bet kuriuo metu papildyti tėvai, seneliai, giminaičiai, o kai vaikui sueina 18 metų, jis pats nusprendžia, kaip elgtis su sutaupytais pinigais. Senatvės kaupiamasis indėlis skirtas tiems, kurie jau šiandien galvoja apie savo gerovę po 10, 20 ar net 40 metų. Kredito unijų indėlių produktai yra patrauklesni kainos atžvilgiu, nes siūlomos aukštesnės palūkanos (l - 2 proc.) už lygiaverčius konkurentų produktus, dažniausiai neimami arba imami kelis kartus mažesni sąskaitų aptarnavimo mokesčiai. Pavyzdžiui, buvęs Hansabankas paskelbė, kad padidino pervedimo mokestį iki 4 litų, tuo tarpu kredito unijose už šią paslaugą imamas 1 litas. Taigi skirtumas – keturis kartus pigiau. Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms šie įkainiai yra labai svarbus. Panevėžio kredito unijos nariams visos paslaugos nemokamos. (Kredito unijos vienija bendraminčius, 2008). 1.1.2. Paskolų teikimas Pinigų skolinimasis, padedantis greičiau pasiekti savo tikslų, užpildantis spragą tarp pajamų ir išlaidų, tapo įprasta mūsų gyvenimo dalimi. Išmintingai ir apgalvotai naudojama paskola pagerina finansinę padėtį. Galima rinktis - investuoti į vertingą ir saugų turtą - šeimos būstą, pasiskolinti pinigų automobiliui, buities prekėms įsigyti ar paimti paskoląkelionei atostogų metu. Kokios rūšies paskolą imti? Kredito unijose galima gauti įvairias paskolas, todėl labai svarbu pasirinkti labiausiai atitinkantį paskolos tipą pagal tikslus ir gyvenimo būdą. Asmeninė/vartojimo paskola. Daiktams ar paslaugoms įsigyti skirta paskola, dažniausiai užtikrinama laidavimu ar turto įkeitimu ir grąžinama lygiomis arba mažėjančiomis įmokomis. Paskola gali būti grąžinama anksčiau termino. Verslo paskola. Paskola, skirta žemės ūkiui, smulkiam ir vidutiniam verslui finansuoti. Priklausomai nuo to, kokiam verslui paskola suteikiama, ji gali būti grąžinama įvairiais būdais - įmokas mokant lygiomis ar mažėjančiomis dalimis arba palūkanas mokant kas mėnesį, o paskolos sumą grąžinant pasibaigus paskolos terminui. Studijų paskola. Paskola, skirta studijoms už mokslą apmokėti. Pinigai pervedami tiesiogiai mokslo įstaigai pagal nurodytus rekvizitus. Imant paskolą studijoms nereikia mokėti papildomos pajaus įmokos! Būsto paskola. Paskola, skirta būsto pirkimui ar renovacijai. Galima rinktis fiksuotas ar kintamas palūkanas. Paskola išduodama ilgesniam laikotarpiui, jągrąžinant lygiomis dalimis. Ekstra atvejo paskola. Pajaus dydžio paskola suteikiama iš karto užpildžius prašymą. Skirta trumpam laikotarpiui - nuo 1 iki 3 mėn (http://www.lku.lt/). Kiekviena skolinanti įstaiga – kredito unija, bankas ar kita finansinė kompanija – privalo nustatyti paskolų išdavimo kriterijus, kurie padėtų nuspręsti – išduoti paskolą ar ne. Kreditos unijose paskolų suteikimo kriterijai (Ž. Grigaliūnienė, 2005): • amžius (skolininko amžius yra labai svarbus, kadangi pagal Civilinį kodeksą, Kredito unijų įstatymą privalomas minimalus amžius, nuo kada galima skolintis, yra 18 ir daugiau metų, nes laikoma, kad tik sulaukęs pilnametystės, asmuo yra teisiškai veiksnus, t.y. gali atsakyti už savo veiksmus ir savo vardu pasirašyti sutartį.); • darbas/pajamos (darbas būtinas tam, kad būtų galima reguliariai mokėti paskolų įmokas, tačiau gali būti ir kitokių pajamų šaltinių nei darbas, pvz.: individualios įmonės pelnas, pajamos iš ūnikininkavimo, priklausančio turto nuomos ir pan. Kuo didesnės mėnesinės pajamos, tuo didesnė tikimybė gauti didesnę paskolą.); • reputacija (skolininko reputacija yra susijusi su tokiais jo charakterio bruožais kaip sąžiningumas, pareigingumas, patikimumas); • pajėgumas (tai reiškia galimybę grąžinti paskolą iš einamųjų skolininko pajamų); • užstatas (paskolos užtikrinimo priemonė. Gali būti LR Vyriausybės vertybiniai popieriai, indėliai, laikomi kredito unijoje, turtas, kuris yra likvidus, bankų ir kredito įstaigų laidavimas, fizinio ar juridinio asmens laidavimas ar garantija.); • skolintojo sutikimas. Norint gauti paskolą kredito unijoje, reikia: užpildyti prašymą, susirasti 1-2 laiduotojus arba turėti užstatą, pristatyti dokumentus apie pajamas. Būsto paskolos, kaip ir žemės ūkio paskolos yra labai populiarios, tai sąlygojo suaktyvėjusi nekilnojamojo turto rinka. Pagal suminę išraišką paskolų portfelyje didžiausią dalį 2008 metais sudarė paskolos žemės ūkiui – 30,32% (169,9 mln. Lt.), būsto remontui - 13,71% (76,81 mln.), vartojimo paskolos - 8,72% (48,86 mln.). Smulkiam verslui 2008 metais skirta 7,71% (43,21 mln.) paskolų. Populiariausios kredito unijų paskolos 2008 metais – būsto remonto (27 proc. visų paskolų) ir vartojimo (25 proc.). Paklausiomis išliko ir paskolos žemės ūkio verslui ir žemės ūkio technikai (15 proc.) (Lietuvos kredito unijos 2008-uosius baigė sėkmingai, 2009). 1.1.3. Mokėjimo kortelės Kredito unijoje galite įsigyti dviejų rūšių mokėjimo korteles (http://www.lku.lt/): • Maestro debeto kortelė - tai tarptautinė mokėjimo kortelė, su kuria galima atsiskaityti už prekes ir įvairias paslaugas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ar bet kuriuo paros metu pasiimti grynųjų pinigų bankomatuose. Kortelės galiojimo terminas – 3 metai. Kortelės sąskaita atidaroma ir tvarkoma litais. • MasterCard Standard kredito kortelė – tai prestižinė tarptautinė mokėjimo kortelė, su kuria, suteikto kredito limito ribose, galima atsiskaityti už prekes ir įvairias paslaugas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, pirkti prekes ir paslaugas internetinėse parduotuvėse. Kortelės galiojimo terminas – 3 metai. Kortelės sąskaita atidaroma ir tvarkoma litais. Mokėjimo kortelės yra labai panašios, tačiau turi vieną esminį skirtumą – su kredito kortele galima atsiskaityti suteikto kredito limito ribose. 1.1.4. Mokėjimo pervedimai ir įmokos Visose LCKU kredito unijose galima atsidaryti asmenines banko sąskaitas ir naudotis jų teikiamais privalumais (http://www.lku.lt/): • atlikti ir gauti vietinius mokėjimo pervedimus; • gauti darbo užmokestį ar kitas pajamas į banko sąskaitą; • mokėti mokesčius ar kitas sumas; • atlikti daugelį kitų finansinių operacijų. Kredito unijoje nariams mokant už komunalinius patarnavimus, elektrą, dujas, telefoną mokestis už tai neimamas. Bankinės paslaugos, pavyzdžiui, sąskaitų išrašai, pavedimai, sąskaitų aptarnavimas, grynųjų pinigų paėmimas ir kt. taip pat nemokamos (Kredito unijos vienija bendraminčius, 2008). Banko sąskaita kredito unijoje atidaroma kredito unijų nariams. Sąskaitos gali būti atidaromos litais ir užsienio valiuta, jei kredito unija turi licenciją darbui užsienio valiuta. 1.2. Teisinis kredito unijų veiklos reglamentavimas Lietuvoje kredito unijos pradėjo veikti nuo 1994 m., padedant Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinėms vystymo agentūroms. Kredito unijų veiklą reglamentuoja: • Kredito unijų įstatymas; • Lietuvos Centrinės kredito unijos įstatymas; • Lietuvos Banko nutarimas; • Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymas. Remiantis LR kredito unijų įstatymu, Lietuvoje kredito unijos steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Kiekvienas kredito unijos steigėjas kartu turi būti ir besisteigiančios kredito unijos nariu. Kredito uniją gali steigti fiziniai ar fiziniai ir juridiniai asmenys. Mažiausias kredito unijos narių skaičius yra 50, įskaitant steigėjus. Minimali kredito unijos nario fizinio asmens piniginė įmoka, vadinama pajumi, yra 100Lt, juridinio asmens – 1000Lt. Kredito unijos savo įstatuose gali numatyti ir didesnį minimalų pajaus dydį. Vienos kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15000Lt. Kredito unijoje vadovavimas pagrįstas demokratiniu principu. Visą valdžią sudaro nariai (vienas narys-vienas balsas), kurie vadovauja visuotiniam narių susirinkimui, kurį sudaro stebėtojų taryba su revizoriumi arba nepriklausomu auditoriumi, valdyba su samdomu direktoriumi bei samdomais darbuotojais ir paskolų komitetas. Kredito unijoje, kaip ir kiekvienoje kitoje įmonėje vyrauja hierarchijos (Ž. Grigaliūnienė, 2005). 1.3. Kredito unijų ir bankų skirtumai Yra daug skirtumų tarp kredito unijų ir bankų, tačiau svarbiausias yra tas, kad kredito unijų pagrindinis įsipareigojimas yra padėti įgyvendinti savo kredito unijų narių finansinius poreikius, kai bankai egzistuoja tam, kad kauptų dividendus savo akcininkams. Kiti skirtumai (http://www.kredito-unijos.lt/lt/unijos/): • kredito unijos savininkai yra jos nariai, o žmonės, kurie naudojasi banko paslaugomis, dažniausiai yra pašaliniai asmenys, neturintys jokių jo valdymo ir vadovavimo teisių; • kredito unija vadovaujasi kooperatiniais principais; • kredito unijos paskolas ir įvairias paslaugas teikia tik savo nariams, o komerciniai bankai - visiems pageidaujantiems; • kredito unijos dažniausiai neišmoka nariams dividendų ir taip didina kapitalą. Susidaro galimybė mažinti paskolų palūkanas; • „vienas narys – vienas balsas“ todėl kretdito unijos niekas negali nei pirkti, nei parduoti; • tampant kredito unijos nariu taip pat tampama vienu iš kredito unijos savininku, kuris turi vienodas galimybes, kaip ir kiti kredito unijos nariai, dalyvauti kredito unijos veikloje ir valdyme; • bankai yra pelno siekiančios kredito įstaigos, kurios dirba tam, kad uždirbtų kuo didesnį pelną. Kredito unijos dirba savo narių labui ir uždirbtą pelną paskirsto siūlydamos aukštesnes indėlių ir patrauklias palūkanų normas. Jei kredito unija dirba pelningai, pelnas paskirstomas visiems jos nariams pagal apyvartą, o ne keliems pajininkams, pagal turimą pajų skaičių. • kredito unijos narių sukaupti pinigai neišeina iš bendruomenės – paskolos teikiamos tik kredito unijos nariams – tai padeda vystyti kaimų, miestelių bendruomenių ekonomiką. Žmonės pradeda ir plečia savo verslus, sukuria naujas darbo vietas, prisideda prie bendro šalies ūkio augimo, sukurtas turtas lieka bendruomenėje ir neiškeliauja, kaip bankuose į kitas šalis. Kredito unijos konkuruoja ir paskolų suteikimo procedūrų lankstume bei minimaliais suteikiamų paskolų dydžiais. Bankų (konkrecčiai – DnB bankas, Swedbank, Seb bankas, Snoro bankas) filialų ir skyrių tinklas yra labiau išplitęs nei kredito unijų, todėl jie turi platesnius paslaugų paskirstymo kanalus. Siekdamos pritraukti daugiau indėlių paskolų poreikiui patenkinti, kredito unijos siūlo aukštesnes indėlių palūkanas. Palūkanų normai krentant rinkoje kredito unijos nespėja reaguoti į rinkos pokyčius, t.y. mažinti palūkanų normų, dėl šios priežasties kartais pastebimas net 3-4% palūkanų normų skirtumas tarp bankų siūlomų ir kredito unijų mokamų indėlių palūkanų. Kita priežastis, dėl ko kredito unijos nemažina palūkanų už indėlius yra negalėjimas užtikrinti pakankamos indėlių pasiūlos. Paskolų paklausa kredito unijose dažnai viršija indėlių pasiūlą, todėl kredito unijos siūlo aukštesnes indėlių palūkanas, tokiu būdu siekdamos užsitikrinti pakankamą lėšų kiekį paskolų poreikiui patenkinti (Ž. Grigaliūnienė, 2005). 1.4. Kredito unijų pranašumai, lyginant su bankais Kredito unijose paslaugos nariams yra teikiamos palanekesnėmis sąlygomis: jos paprastai neima mokesčių už finansines paslaugas, arba jie buna mažesni (už pinigų pervedimą, išgryninimą ir pan.; paslaugų kaina (indėliai, paskolos) yra palankesnės nariams; paskolos išduodamos greičiau negu banke (užstatai forminami greičiau, dažnai naudojamas laidavimas); kredito unijoje galima gauti ir nedidelę paskolą, bankai „nesismulkina“. Saugumo klausimu kredito unija yra saugesnė už komercinį banką, nes kredito unijos paslaugomis gali naudotis tik kredito unijos nariai. Kredito unijos nariai yra ir jos klientai ir savininkai. Kredito unija saugo konfidencialią informaciją apie savo narius. Kredito unija yra patikimesnė už banką, nes kredito uniją valdo pačių unijos narių išrinkti bendruomenės lyderiai, atsižvelgiant į šių žmonių darbą, juos galima perrinkti arba ne (Ž. Grigaliūnienė). 1.5. Kredito unijos 1.5.1. Asociacija Lietuvos kredito unijos Asociacija Lietuvos kredito unijos buvo įkurta 1997 m. lapkričio 27 d. Vienuolika kredito unijų pasirašė asociacijos steigimo sutartį ir nusprendė suvienyti jėgas plėtojant kredito unijų judėjimą Lietuvoje. 2005 m. liepos 7 d. ALKU priklausė 54 kredito unijos, vienijusios 48 499 narius. ALKU priklausančiose kredito unijos buvo suteikusios paskolų už 131 mln. Lt. Pagrindinis Asociacijos valdymo organas yra kredito unijų asociacijos narių visuotinis susirinkimas, kuris sprendžia strateginius ir kredito unijų judėjimui esminius klausimus. Šiuo metu Lietuvoje veikia 64 kredito unijos. 1 pav. Asociacijos Lietuvos kredito unijos pagrindinės funkcijos. Šaltinis: Grigaliūnienė, Ž. (2005). Finansų rinkos ir institucijos. Vilnius. Asociacija Lietuvos kredito unijos atstovauja kredito unijų interesams Seime, kitose vyriausybės organizacijose bei Lietuvos banke, organizuoja kredito unijų mokymus, personalo atranką ir marketingą, teikia techninę pagalbą. Asociacija Lietuvos kredito unijos taip pat vykdo seminarus kredito unijų valdymo organų nariams, konsultuoja finansų valdymo, teisės, rinkodaros, informacinių technologijų klausimais bei bendradarbiauja su tarptautiniais kredito unijų judėjimais. 1.5.2. Lietuvos Centrinė kredito unija Sparčiai didėjant kredito unijų ir jų narių skaičiui, augant aktyvams, didėja ir kredito unijų veiklos rizika. Iškilo poreikis naujos finansinės kooperatinės institucijos, kuri užtikrintų kredito unijų likvidumą ir stabilumą. Ši poreikį sustiprino ir Lietuvos integracija į Europos sąjungą procesas. Nuo 2002 metų lapkričio 28 dienos Lietuvos Centrinė kredito unija pradėjo savo veiklą. Lietuvos centrinė kredito unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija veikia pajinio kapitalo pagrindu ir atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima indėlius bei grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę (http://www.lku.lt/). LCKU turi būti bent 20 narių. Nariu gali būti kredito unija ir valstybė. Privalomos narystės LCKU įstatyme nenumatyta – jeigu kredito unija nenorės priklausyti centrinei kredito unijai, ji galės veikti savarankiškai. LCKU vykdomos funkcijos (http://www.lku.lt): • palaiko kredito unijų likvidumą; • atstovauja kredito unijų Centrinės kredito unijos narių interesams; • techniškai aptarnauja Stabilizacijos fondą, sudarytą Centrinėje kredito unijoje; • priima sprendimus dėl narystės Centrinėje kredito unijoje; • priima neterminuotus ir terminuotus indėlius iš savo narių, kredito unijų asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų ir finansų institucijų; • skolinasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; • teikia paskolas, garantijas bei Centrinės kredito unijos įstatuose numatyta tvarka finansinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms; • investuoja laisvas lėšas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius bei užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius popierius; • atlieka kliringo operacijas tarp savo narių ir dalyvauja kliringo atsiskaitymų operacijose per Lietuvos banko atsiskaitymų centrą bei kitas kliringo institucijas; • dalyvauja Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei projektais - susijusias lėšas ir turtą; palaiko ryšius su panašiomis kitų šalių bei tarptautinėmis institucijomis, atstovauja jose Lietuvos kredito unijoms, priima iš institucijų lėšas, techninę ir kitokią pagalbą ir su tuo susijusius įsipareigojimus; • stebi ir, kai būtina, tikrina kredito unijas Centrinės kredito unijos nares ir teikia informaciją, siūlymus bei rekomendacijas priežiūros institucijai dėl nustatytų pažeidimų bei riziką ribojančių normatyvų nevykdymo; • atlieka pinigų pervedimo operacijas; • leidžia mokėjimo priemones (mokėjimo korteles, kelionės čekius, vekselius) ir jas aptarnauja; • atlieka operacijas užsienio valiuta; • teikia pastabas ir pasiūlymus dėl kredito unijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų; • konsultuoja kredito unijas ir jų asociacijas; • organizuoja kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir teikia metodinę pagalbą kredito unijoms; • nustato kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms vienodo standartizuoto dokumentų tvarkymo formas ir taisykles, informacines sistemas, finansines ataskaitas; • atlieka kitas kredito įstaigai būdingas funkcijas bei operacijas, kurias Centrinei kredito unijai paveda jos nariai visuotiniame susirinkime tvirtindami Centrinės kredito unijos įstatus. Likvidumo palaikymas. Sutrikęs kredito unijos likvidumas – tai būklė, kai kredito unijos likvidumas pasidaro mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams iš dalies yra nesubalansuota ir gali sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus. Kredito unijos, Lietuvos Centrinės kredito unijos narės, specialiai Lietuvos Centrinėje kredito unijoje atidarytoje sąskaitoje laiko lėšas, kurios sudaro ne mažiau kaip 1,2% nuo kredtio unijos įsipareigojimų. Lėšų, laikomų LCKU dydį nustato visuotinis centrinės kredito unijos narių susirinkimas. LCKU valdyba valdo likvidumo palaikymo rezervą ir teikia iš šio rezervo paskolas kredito unijų sutrikusiam likvidumui atkurti. Šios paskolos teikiamos ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui. Paskolos kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus (Ž. Grigaliūnienė, 2005). Kredito unijų stabilumo užtikrinimas. Tam tikslui Lietuvos Centrinėje kredito unijoje kaupiamas Stabilizacijos fondas, skirtas kredito unijų veiklos stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir veikiantis kaip paskutinis skolinimosi šaltinis kredito unijos sutrikusiam mokumui atkurti. Sutrikęs kredito unijos mokumas – būklė, kai kredito unija nevykdo kapitalo pakankamumo normatyvo, taip pat būklė, kai yra požymių, kad kredito unijos turtas (grynąja verte) gali tapti mažesnis už jos balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus. Stabilizacijos fondą valdo Stabilizacijos fondo komisija. Kredito unijos į Stabilizacijos fondą moka 0,2% nuo aktyvų per metus. 2. KREDITO UNIJOS LIETUVOJE 2.1. Lietuvos kredito unijų veikla 2008 m. 2009 metų sausio 1 dieną Lietuvoje veikė 67 kredito unijos, vienijusios beveik 96 tūkstančius narių. Prieš metus tiek pat unijų turėjo per 83,4 tūkstančius narių. 2.1 lentelė Kredito unijų sistemos turto ir įsipareigojimų straipsnių dinamika (mln. Lt) Balansinės ataskaitos straipsnio pavadinimas 2008-01-01 2008-10-01 Pokytis (%) Turtas (aktyvai) 655,2 794,8 21,3 Suteiktos paskolos 455,3 591,9 30,0 Vyriausybės VP 20,7 23,3 12,5 Indėliai 518,2 596,1 15,0 Pajinis kapitalas 67,9 92,5 36,1 Šaltinis: Kredito įstaigų veiklos Lietuvoje 2008 metais rezultatai (2009) [žiūrėta 2009-02-05]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!