Lietuvos kredito unijų veikla

LIETUVOS KREDITO UNIJŲ VEIKLA S B universitetas, fakultetas Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos kredito unijų veikla. Šio straipsnio praktinėje dalyje pateikiama Lietuvos kredito unijų veiklos rodiklių analizė. Šių duomenų analizė leido suformuoti išvadas apie esmines kredito unijų plėtros galimybes. Nepalankus visuomenės požiūris į kredito įstaigas sąlygojo santykinai lėtą kredito unijų narių skaičiaus bei turto augimą veiklos pradžioje, tačiau šiuo metu kredito unijos sėkmingai plečia savo veiklą. Įvadas Finansinių paslaugų sektoriuje XX a. 9 - 10 dešimtmetyje prasidėjo dideli pokyčiai, susiję su globalizacijos, konsolidacijos, technologinių naujovių ir dereguliacijos procesais. Šie pokyčiai sąlygojo permainas šio sektoriaus struktūroje ir konkurencinėje aplinkoje, įtakojo atskirų institucijų plėtros strategijas. Nauja ekonominė politika ir konkurencijos reikšmės didėjimas verčia finansines institucijas pakeisti jų ankstesnes strategijas. Visame pasaulyje šalia komercinų bankų savo veiklą intensyviai plėtoja smulkios kooperatinės finansinės institucijos - kredito unijos: vykdo įvairius projektus, teikia paslaugas, remia verslo pradžią ir jo plėtrą. Jos pasižymi tuo, kad aptarnauja uždarą įmonių grupę, kurią jungia vieningas kriterijus. Jos orientuojasi į tam tikrą konkretų rinkos segmentą – paprastai į vidutines arba žemesnes nei vidutines pajamas turinčius žmones, smulkų ir vidutinį verslą, kurie mažiau domina universalius komercinius bankus, besiorientuojančius daugiau į komercinį sektorių. Būtent todėl, šiuo metu kai visą pasaulį apėmusi krizė, svarbu analizuoti kredito unijos aspektus, jos teikiamas galimybes siekiant plėtoti verslą. Tyrimo objektas – Lietuvos kredito unijos. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos kredito unijų veiklą bei nustatyti veiksnius, turinčius įtakos jų funkcionavimui. Uždaviniai: 1. remiantis moksiline literatūra atskleisti kredito unijos sampratą, jos teikiamas paslaugas; 2. išanalizuoti kredito unijos ir banko skirtumus; 3. išanalizuoti Lietuvos kredito unijų veiklos rodiklių kitimą; 4. įvardinti priežastis, lėmusias Lietuvos kredito unijų veiklos rodiklių kitimą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros turinio apžvalga, sisteminimas ir apibendrinimas, internetinių šaltinių analizė bei lyginamoji statistinių duomenų analizė. Tyrimo rezultatai: Lietuvos kredito unijos sėkmingai plečia savo veiklą, tai rodo didėjantis narių skaičius. Teigiamą tendenciją turintys veiklos rodikliai, tokie kaip kredito unijų turtas, suteiktų paskolų skaičius bei priimami indėliai, taip pat teikiamų paslaugų įvairovė. Kredito unijos teoriniai apsektai Kredito unija – kooperatiniais pagrindais veikianti fizinių asmenų savanoriškai įsteigta ir įregistruota kredito įstaiga, telkianti narių pinigines lėšas ir teikianti paskolas narių ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti pagal nustatytas priimtinas sąlygas. Nariai vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų ir demokratiškai valdo kredito uniją pagal veikiantį įstatymą (J. Ramanauskas, 2006). Kredito unijų tikslas – suteikti nariams reikalingas finansines paslaugas palankesnėmis nei bankuose sąlygomis, vystyti ir remti verslus bendruomenėse, skatinti žmones taupyti, išmintingai skolintis ir padėti žmonėms susikurti gerbūvį (A. V. Rutkauskas, 1998). Lietuvoje kredito unijos pradėjo veikti nuo 1995 m., padedant Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinėms vystymo agentūroms. Jų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas. Pagrindinės kredito unijų teikiamos paslaugos yra šios (http://www.lku.lt/): • indėlių priėmimas (galima atsidaryti banko sąskaitą, pasidėti terminuotą indėlį, kaupti pinigus taupomosiose, vaikų, tikslinio taupymo sąskaitose); • paskolų teikimas (galima gauti asmenines, verslo, studijų, būsto paskolas); • mokėjimo kortelės (galima įsigyti tarptautines Mastercard debeto ir kredito korteles); • mokėjimo pervedimai ir įmokos (galima atlikti paprastus arba skubius piniginius pervedimus, sumokėti mokesčius, įmokas); • finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas; • finansinis tarpininkavimas (agento veikla); • pinigų tvarkymas; • informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimas; • seifo kamerų nuoma; • valiutos keitimas (grynaisiais pinigais). Remiantis LR kredito unijų įstatymu (2000 06 06), Lietuvoje kredito unijos steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Kiekvienas kredito unijos steigėjas kartu turi būti ir besisteigiančios kredito unijos nariu. Kredito uniją gali steigti fiziniai ar fiziniai ir juridiniai asmenys. Mažiausias kredito unijos narių skaičius yra 50, įskaitant steigėjus. Minimali kredito unijos nario fizinio asmens piniginė įmoka, vadinama pajumi, yra 100Lt, juridinio asmens – 1000Lt. Kredito unijos savo įstatuose gali numatyti ir didesnį minimalų pajaus dydį. Vienos kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15000Lt. Kredito unijoje vadovavimas pagrįstas demokratiniu principu. Visą valdžią sudaro nariai (vienas narys-vienas balsas), kurie vadovauja visuotiniam narių susirinkimui, kurį sudaro stebėtojų taryba su revizoriumi arba nepriklausomu auditoriumi, valdyba su samdomu direktoriumi bei samdomais darbuotojais ir paskolų komitetas. Kredito unijoje, kaip ir kiekvienoje kitoje įmonėje vyrauja hierarchijos (A. V. Rutkauskas, 1998). Yra daug skirtumų tarp kredito unijų ir bankų, tačiau svarbiausias yra tas, kad kredito unijų pagrindinis įsipareigojimas yra padėti įgyvendinti savo kredito unijų narių finansinius poreikius, kai bankai egzistuoja tam, kad kauptų dividendus savo akcininkams. Kiti skirtumai (http://www.kredito-unijos.lt/lt/unijos/): • kredito unijos savininkai yra jos nariai, o žmonės, kurie naudojasi banko paslaugomis, dažniausiai yra pašaliniai asmenys, neturintys jokių jo valdymo ir vadovavimo teisių; • kredito unija vadovaujasi kooperatiniais principais; • kredito unijos paskolas ir įvairias paslaugas teikia tik savo nariams, o komerciniai bankai - visiems pageidaujantiems; • kredito unijos dažniausiai neišmoka nariams dividendų ir taip didina kapitalą. Susidaro galimybė mažinti paskolų palūkanas; • „vienas narys – vienas balsas“ todėl kretdito unijos niekas negali nei pirkti, nei parduoti; • tampant kredito unijos nariu taip pat tampama vienu iš kredito unijos savininku, kuris turi vienodas galimybes, kaip ir kiti kredito unijos nariai, dalyvauti kredito unijos veikloje ir valdyme; • bankai yra pelno siekiančios kredito įstaigos, kurios dirba tam, kad uždirbtų kuo didesnį pelną. Kredito unijos dirba savo narių labui ir uždirbtą pelną paskirsto siūlydamos aukštesnes indėlių ir patrauklias palūkanų normas. Jei kredito unija dirba pelningai, pelnas paskirstomas visiems jos nariams pagal apyvartą, o ne keliems pajininkams, pagal turimą pajų skaičių. • kredito unijos narių sukaupti pinigai neišeina iš bendruomenės – paskolos teikiamos tik kredito unijos nariams – tai padeda vystyti kaimų, miestelių bendruomenių ekonomiką. Žmonės pradeda ir plečia savo verslus, sukuria naujas darbo vietas, prisideda prie bendro šalies ūkio augimo, sukurtas turtas lieka bendruomenėje ir neiškeliauja, kaip bankuose į kitas šalis. Kredito unijos konkuruoja ir paskolų suteikimo procedūrų lankstume bei minimaliais suteikiamų paskolų dydžiais. Bankų (konkrecčiai – DnB bankas, Swedbank, Seb bankas, Snoro bankas) filialų ir skyrių tinklas yra labiau išplitęs nei kredito unijų, todėl jie turi platesnius paslaugų paskirstymo kanalus. Siekdamos pritraukti daugiau indėlių paskolų poreikiui patenkinti, kredito unijos siūlo aukštesnes indėlių palūkanas. Palūkanų normai krentant rinkoje kredito unijos nespėja reaguoti į rinkos pokyčius, t.y. mažinti palūkanų normų, dėl šios priežasties kartais pastebimas net 3-4% palūkanų normų skirtumas tarp bankų siūlomų ir kredito unijų mokamų indėlių palūkanų. Kita priežastis, dėl ko kredito unijos nemažina palūkanų už indėlius yra negalėjimas užtikrinti pakankamos indėlių pasiūlos. Paskolų paklausa kredito unijose dažnai viršija indėlių pasiūlą, todėl kredito unijos siūlo aukštesnes indėlių palūkanas, tokiu būdu siekdamos užsitikrinti pakankamą lėšų kiekį paskolų poreikiui patenkinti (Ž. Grigaliūnienė, 2005). Kredito unijose paslaugos nariams yra teikiamos palanekesnėmis sąlygomis nei bankuose: • jos paprastai neima mokesčių už finansines paslaugas, arba jie buna mažesni (už pinigų pervedimą, išgryninimą ir pan.; • paslaugų kaina (indėliai, paskolos) yra palankesnės nariams; • paskolos išduodamos greičiau negu banke (užstatai forminami greičiau, dažnai naudojamas laidavimas); • kredito unijoje galima gauti ir nedidelę paskolą, bankai „nesismulkina“; • saugumo klausimu kredito unija yra saugesnė už komercinį banką, nes kredito unijos paslaugomis gali naudotis tik kredito unijos nariai; • kredito unijos nariai yra ir jos klientai ir savininkai; • kredito unija saugo konfidencialią informaciją apie savo narius; • kredito unija yra patikimesnė už banką, nes kredito uniją valdo pačių unijos narių išrinkti bendruomenės lyderiai, atsižvelgiant į šių žmonių darbą, juos galima perrinkti arba ne. Sparčiai didėjant kredito unijų ir jų narių skaičiui, augant aktyvams, didėja ir kredito unijų veiklos rizika. Iškilo poreikis naujos finansinės kooperatinės institucijos, kuri užtikrintų kredito unijų likvidumą ir stabilumą. Ši poreikį sustiprino ir Lietuvos integracija į Europos sąjungą procesas. Nuo 2002 metų lapkričio 28 dienos Lietuvos Centrinė kredito unija pradėjo savo veiklą. Lietuvos centrinė kredito unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija veikia pajinio kapitalo pagrindu ir atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima indėlius bei grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę (http://www.lku.lt/). LCKU turi būti bent 20 narių. Nariu gali būti kredito unija ir valstybė. Privalomos narystės LCKU įstatyme nenumatyta – jeigu kredito unija nenorės priklausyti centrinei kredito unijai, ji galės veikti savarankiškai. LCKU vykdomos funkcijos (http://www.lku.lt): • palaiko kredito unijų likvidumą; • atstovauja kredito unijų Centrinės kredito unijos narių interesams; • techniškai aptarnauja Stabilizacijos fondą, sudarytą Centrinėje kredito unijoje; • priima sprendimus dėl narystės Centrinėje kredito unijoje; • priima neterminuotus ir terminuotus indėlius iš savo narių, kredito unijų asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų ir finansų institucijų; • skolinasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; • teikia paskolas, garantijas bei Centrinės kredito unijos įstatuose numatyta tvarka finansinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms; • investuoja laisvas lėšas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius bei užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius popierius; • atlieka kliringo operacijas tarp savo narių ir dalyvauja kliringo atsiskaitymų operacijose per Lietuvos banko atsiskaitymų centrą bei kitas kliringo institucijas; • dalyvauja Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei projektais - susijusias lėšas ir turtą; palaiko ryšius su panašiomis kitų šalių bei tarptautinėmis institucijomis, atstovauja jose Lietuvos kredito unijoms, priima iš institucijų lėšas, techninę ir kitokią pagalbą ir su tuo susijusius įsipareigojimus; • stebi ir, kai būtina, tikrina kredito unijas Centrinės kredito unijos nares ir teikia informaciją, siūlymus bei rekomendacijas priežiūros institucijai dėl nustatytų pažeidimų bei riziką ribojančių normatyvų nevykdymo; • atlieka pinigų pervedimo operacijas; • leidžia mokėjimo priemones (mokėjimo korteles, kelionės čekius, vekselius) ir jas aptarnauja; • atlieka operacijas užsienio valiuta; • teikia pastabas ir pasiūlymus dėl kredito unijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų; • konsultuoja kredito unijas ir jų asociacijas; • organizuoja kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir teikia metodinę pagalbą kredito unijoms; • nustato kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms vienodo standartizuoto dokumentų tvarkymo formas ir taisykles, informacines sistemas, finansines ataskaitas; • atlieka kitas kredito įstaigai būdingas funkcijas bei operacijas, kurias Centrinei kredito unijai paveda jos nariai visuotiniame susirinkime tvirtindami Centrinės kredito unijos įstatus. Likvidumo palaikymas. Sutrikęs kredito unijos likvidumas – tai būklė, kai kredito unijos likvidumas pasidaro mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams iš dalies yra nesubalansuota ir gali sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus. Kredito unijos, Lietuvos Centrinės kredito unijos narės, specialiai Lietuvos Centrinėje kredito unijoje atidarytoje sąskaitoje laiko lėšas, kurios sudaro ne mažiau kaip 1,2% nuo kredtio unijos įsipareigojimų. Lėšų, laikomų LCKU dydį nustato visuotinis centrinės kredito unijos narių susirinkimas. LCKU valdyba valdo likvidumo palaikymo rezervą ir teikia iš šio rezervo paskolas kredito unijų sutrikusiam likvidumui atkurti. Šios paskolos teikiamos ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui. Paskolos kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus (Ž. Grigaliūnienė, 2005). Kredito unijų stabilumo užtikrinimas. Tam tikslui Lietuvos Centrinėje kredito unijoje kaupiamas Stabilizacijos fondas, skirtas kredito unijų veiklos stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir veikiantis kaip paskutinis skolinimosi šaltinis kredito unijos sutrikusiam mokumui atkurti. Sutrikęs kredito unijos mokumas – būklė, kai kredito unija nevykdo kapitalo pakankamumo normatyvo, taip pat būklė, kai yra požymių, kad kredito unijos turtas (grynąja verte) gali tapti mažesnis už jos balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus. Stabilizacijos fondą valdo Stabilizacijos fondo komisija. Kredito unijos į Stabilizacijos fondą moka 0,2% nuo aktyvų per metus. Lietuvos kredito unijų veiklos apžvalga Kredito unijos yra neatskiriama Lietuvos finansų sistemos dalis. Nors ir užimdamos nedidelę dalį Lietuvos bankinės rinkos, kredito unijos sparčiai augdamos plečia savo rinkos dalį. 1 pav. Kredito unijų narių skaičiaus dinamika 1997-2002 m. Šaltinis: statistikos departamentas [žiūrėta 2009-02-10]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!