Kontrastas tarp romantizmo ir apšvietos A. Mickevičiaus kūryboje

Adomo Mickevičiaus 1819 m. rašytoje baladėje „Romantika“ yra kuriamas kontrastas tarp apšvietos ir romantizmo pasaulėvokos. Kūrinyje tai įžvelgiama veikėjo Senio ir mergaitės susidūrime. Senis naktį pamato besiplaikstančią mergaitę, kažko ieškančią ir nežinia kam mojančią. Prasidėjus jos monologui, suprantame, jog tai – savitas dialogas; mergaitė sutiko savo mylimąjį, kuris yra miręs ir pasirodo tik jai pačiai kaip dvasia. Taip nutapomas tikslus romantizmui būdingos nelaimingos meilės paveikslas – ji sunki, nelaiminga, mylimajam mirus ji pilna kliūčių, kadangi mergaitė jį gali pamatyti tik naktį: „Dažo saulėtekis langą. Ir išsiskirti vėl tenka!“ Nepaisant to, ji, rodos, nesibaigianti. Vaikinas miręs, tačiau mergaitė bėga paskui jį, jo nepalieka, nors mylėti mirusį be galo sunku: „Šitaip mergaitė mylimą šaukia. Vejasi, klumpa, vaitoja.“ Ją apsupo žmonės, besistebintys šiuo dvasiniu stebuklu, bet Senis ne vienas iš jų. Jis pats netikėjo ir kritikavo tuos, kurie tiki stebuklu, kuris nematomas ir neapčiuopiamas: „Ir akiniai čia nieko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!