Romantizmo estetikos atspindžiai A. Mickevičiaus kūryboje

Pasaulinės literatūros olimpe Adomas Mickevičius stovi greta Getės, Šillerio, Bairono, Puškino. Tai iškiliausia literatūros figūra, pakelta į aukštybes “tautų pavasario” bangos. Lenkams A. Mickevičius - Lenkijos nepriklausomybės pranašas ir lenkiškumo simbolis. Lietuviams - savo žemės augintinis, ištaręs šventus žodžius: ”Lietuva, mano tėvyne…..”Gudams – Naugarduko - Lyros apylinkių gamtovaizdžių vaizduotojas, naudojąs vietiniam folklorui giminingas spalvas.
Adomas Bernardas Mickevičius gimė 1798 m. Naugarduke. Mokėsi Vilniaus universitete pačiu jo patriotinio ir mokslinio klestėjimo metu. Filomanų ir filaretų draugijos kaitino A. Mickevičiaus patriotinį entuziazmą, o literatūros studijos davė pagrindinį literatūrinį išsilavinimą. Ketveri studijų metai suteikė godžiam, intensyviai besiformuojančiam Mickevičiaus intelektui universalių žinių. Tie metai subrandino moralines asmenybes nuostatas draugams ir tėvynei, didelių dalykų siekius, tiesumą ir ryžtą. Šią sparčią raidą neabejotinai sąlygoja didelis ir veržlus talentas, -jau studijų pobūviuose ir filomanų susiėjimuose atsiskleidė poeto sugebėjimas akimoju pagauti netikėtą asociaciją, naujai nušviesti detalę, reiškinį. Kita vertus, stiprų poezijos protrūkį sąlygojo asmeniniai išgyvenimai-nuolatinės vienatvės jausmas, netikrumas dėl ateities, nelaiminga meilė.
A. Mickevičiaus baladėse, romansuose, eilėraščiuose romantinis peizažas-tamsus ežeras, mėnulis, apleistos kapinaitės, užkeiktas kalnas-pirmąsyk tampa Lietuvos kraštovaizdžio dalimi. Jis dvelkia nežinomybės paslaptimi grėsmingu svyravimu tarp matomų ir nematomų dalykų. Tai, kas liko anapus mirties brūkšnio, grįžta atgal į gamta, kuri tampa gyvųjų ir mirusiųjų vienovės riba. Vidurnaktį sudunda žirgo kanopos, ir žuvęs kare mylimasis nusineša mergelę per miškus ir kalnus į savo kapą. Gamtoje slypi demoniškos jėgos ir kraupus beribiškumas, kuris nesiduoda išmatuojamas. Romantinis žmogus-toks beribis ir paslaptingas kaip gamta. Tai sukrėstas žmogus, įtrauktas į tragišką svyravimų verpetą. Jis apimtas kontrastiškų nuotaikų kaitos, kuri ardo vidinę tapatybę-norisi sunaikinti save ir atgimti visai kitu pavidalu. Poemoje “Gražina” žmogus gyvena netikėtų lūžių, apsisprendimų, virsmo situacijoje: jis neatpažįstamai kitoks iš ryto negu buvo vakare. Naugarduko pilies valdovo žmona užsideda šarvus ir stoja mūšin prieš kryžiuočius, pasiryžusi sukliudyti savo ambicingam vyrui susidėti su Lietuvos priešais. Tėvynė yra didysis imperatyvas, iškilęs virš individualios būties,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!