Konstitucinės teisės konspektas egzaminui

KT EGZUI 1. KONSTITUCINĖS TEISĖS SAMPRATA. KONSTITUCIJOS SAMPRATA. KONSTITUCINĖS TEISĖS ŠALTINIAI Konstitucinės teisės samprata „siaurąja“ ir „plačiąja“ prasme Plačiąja prasme: teisės šaka, kurią sudaro teisės normos (jų sistema), nustatančios valstybės organizaciją, valstybės valdžios institucijų sistemą ir jos veiklos pagrindus, svarbiausias asmens tieses ir laisves, reguliuojančios svarbiausius visuomeninius santykius. Šaltiniai: Konstitucija, konstituciniai įstatymai, įstatymai, poįstatyminiai aktai. Siaurąja prasme: Konstitucijos teisė, kuri nuo kitų teisės šakų skiriasi tuo, kad tai nėra teisės šaka, ji neturi tik jai būdingo reguliavimo dalyko, o yra visaapimanti teisė be spragų, nustatanti pagrindus visoms teisės šakoms. Šaltiniai: Konstitucija ir Konstitucinio Teismo formuoluojama oficialioji konstitucinė doktrina. Konstitucija lemia visų kitų įstatymų ir kitų teisės aktų turinį. …taip pat tai gali būti: žmogaus teisė, nacionalinės teisės sritis, teisės mokslo sritis arba studijų disciplina. Konstitucinė teisė kaip aukščiausioji teisė Lietuvos teisės sistema yra konstituciocentrinė teisės sistema Du teisės lygmenys: konstitucinė teisė ir ordinarinė teisė Konstitucijos kaip aukščiausios teisės samprata Lot. constitutio: imperatoriaus dekretas, įsakymas; santvarka; susitarimas. constituo: nustatyti; įsteigti; sukurti; apibrėžti; įtvirtinti. Konstitucija –pagrindinis ir svarbiausias valstybės teisės aktas, turintis aukščiausią teisinę galią, priimamas ir keičiamas ypatinga tvarka, nustatantis valstybės valdžios organizavimą ir asmens teisinį statusą, visų visuomenės ir valstybės gyvenimo santykių pagrindus. •Tai nėra įstatymas, net ir pagrindinis –ji yra aukščiau už įstatymą •Jos šaltinis –Tauta (priima arba aprobuoja); tai visuomenės sutartis. •Grindžiama universaliomis vertybėmis: nepriklausomybe, demokratija, žmogaus teisių prigimtiniu pobūdžiu (amžinos vertybės) •Taikoma tiesiogiai, yra vientisa, neturi spragų, jos nuostatos negali prieštarauti viena kitai, apima visas sritis, yra “tobula” teisė •Joks teisės aktas (įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai) negali jai prieštarauti (esami ir būsimi) •Lemia visų kitų teisės aktų turinį; visų kitų teisės aktų “teisiškumo” matas. Konstitucijų formos ir tipologijos Pagal konstitucijos formą (t. y. tai, kaip įtvirtinamos konstitucijos normos ir principai) a) Rašytinės (kodifikuotos ir nekodifikuotos, iš kelių dokumentų) b) Nerašytinės (Didžiosios Britanijos konstituciją sudaro statutai, teismų precendetai ir konstituciniai susitarimai). • Pagal galiojimo laiką: laikinosios ir nuolatinės • Pagal keitimo tvarką: lanksčios ir griežtos • Pagal politinį režimą: demokratinės ir nedemokratinės • Pagal įgyvendinimą: realios ir fiktyvios • Pagal priėmimo tvarką: priimtos pačios tautos arba dovanotos. • Pagal priėmimo laikotarpį. Teisės aktų hierarchija Konstitucinės teisės šaltiniai Konstitucinės teisės šaltiniais gali būti tik aukščiausios galios steigiamojo pobūdžio teisės aktai: –Konstitucija (ir jos sudedamosios dalys, nurodytos 150 str.); –Oficialioji konstitucinė doktrina (KT aktai); –KT 2020 m. liepos 30 d. nutarimas: kiti steigiamojo pobūdžio aktai, iš kurių kyla dabartinė Konstitucija –1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas (kartu su 1920 m. Steigiamojo Seimo rezoliucija), 1990 m kovo 11d. Aktas “Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo”, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio nepriklausomybės deklaracija. Konstitucijos aiškinimas “Aiškumas reikalingas tam, kad išvengtume nesusipratimo arba pašalintume tą nesusipratimą, kuris atsirastų, jei nebūtų paaiškinimo” (Vitgenšteinas L.) Konstitucinės normos lakoniškos ir trumpos, tačiau visaapimančios Aiškinti reikia ir aiškias Konstitucijos normas; nieko nėra aiškaus, kol nėra išaiškinta Konstituciją sudaro normos ir principai, Konstitucinio Teismo doktrina Konstitucija yra ne vien tekstas, tačiau ir pamatinės vertybės, kurios išplaukia iš konstitucijos normų, principų ir viso reguliavimo visumos Padeda išvengti konstitucijos keitimo Konstitucijoje yra įtvirtintas eksplicitinis ir implicitinis reguliavimas Oficialūs ir neoficialūs Konstitucijos aiškintojai 2. KONSTITUCINĖS TEISĖS NORMOS IR PRINCIPAI Konstitucinės normos • Jos yra pirminio pobūdžio: būtent šių normų pagrindu kuriama valstybės valdžios institucijų sistema, jų statusas, nustatomas asmens statusas ir kt. • Turi aukščiausią teisinę galią; • Lemia kitų teisės šakų normų turinį; • Jos yra įtvirtintos Konstitucijoje, o jų turinys atskleidžiamas (išaiškinamas) oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje; tai daro KT • Lakoniškos, abstrakčios • Joms būdingas stabilumas, jas keisti yra sudėtinga • Joms būdingas imperatyvumas • Jos gali įgalioti (Seimas leidžia įstatymus), įpareigoti (71 str.), drausti (21 str.), leisti (61 str.) Konstitucinės normos struktūra Hipotezė –dispozicija –sankcija : “jei –tai –kitaip” • Hipotezė nurodo aplinkybes, kurioms esant santykio dalyviai turės teises ir pareigas • Dispozicija – nurodo teises ir pareigas, kurias esant tam tikroms aplinkybėms (nurodytoms hipotezėje) turi santykio dalyviai (elgesio taisyklė) • Sankcija – pasekmės, kurios kyla, jei asmuo nesilaiko elgesio taisyklių. Konstituciniai principai Konstituciniai principai tai konstitucinę galią turinčios nuostatos, nustatančios konstitucinio teisinio reguliavimo ribas, standartus, gaires. Nenustato teisinio reguliavimo turinio, tik tam tikrus esminius dalykus – apibrėžia normos turinį, bet patys nėra elgesio taisyklės. Pagal tai, kaip yra išreikšti: • Pirminiai principai –tiesiogiai pačioje Konstitucijoje įtvirtinti principai, “įrašyti” viename ar kitame Konstitucijos straipsnyje (pvz., 2 str. suverenitetas priklauso tautai) • Išvestiniai principai –nėra tiesiogiai įrašyti į kurį nors Konstitucijos straipsnį, tačiau yra iš jų išvedami (5 str. valdžių padalijimo princ.) Pagal tai, kam skirti: • Koordinaciniai – lemia konstitucinių nuostatų darbą ir turinio nuoseklumą (KTVP) • Determinacinai – lemia ordinarinės (visos kitos) teisės derinimą su konstitucine teise (niekas negali būti sulaikytas be pagrindo). Kuo principai skiriasi nuo normų? 1) Logine struktūra 2) Įtvirtinimo teisės akte ypatumais 3) Formulavimo tikslumu 4) Principas nustato tik esmines elgesio taisykles, standartus, normos yra konkrečios Tarp konstitucinių normų ir principų nėra ir negali būti jokių prieštaravimų. Pagrindiniai konstituciniai principai Konstitucinė teisė – jurisprudencinė teisė, tad daugumos konstitucinių principų turinys yra atskleistas oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje.. Teisinės valstybės principas; Teisės viršenybės principas (kartais tapatinamas su teisinės valstybės); Konstitucijos viršenybė (Konst. 7 str.); Valdžių padalijimo principas (Konst. 5 str.); Teisės aktų hierarchija; Lygiateisiškumas (Konst. 29 str.); Teisėtų lūkesčių apsauga; Teisinis tikrumas, teisinis saugumas; Proporcingumas; Teisingumo principas; Atviros visuomenės principas; Vakarietiškos geopolitinės orientacijos principas; Visuomenės solidarumo; Teismų ir teisėjų nepriklausomumo; Teismų nešališkumo; Nekaltumo prezumpcija; Negalimumo bausti du kartus už tą patį nusikaltimą (non bis in idem); Atsakingo valdymo principas; Rinkimų principai; Pagarbos tarptautinei teisei principas (Konst. 135str. 1 d.); … Konstituciniai teisiniai santykiai •Atsiranda taikant Konstitucijos normas •Jų subjektais gali būti bet kas: tauta, fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės institucijos, savivaldybės ir kt. •Šie santykiai apima visas asmens, valstybės ir visuomenės veiklos sritis •Yra pagrindas visiems kitiems teisiniams santykiams Konstituciniai institutai (atsiranda pagal panašias teisės arba pagal vienodus santykius): pilietybės institutas, individualaus konstitucinio skundo institutas ir kt. 3. 1992 M. KONSTITUCIJOS CHARAKTERISTIKA Konstitucijos priėmimo ir įsigaliojimo tvarka Kada priimamos Konstitucijos? O Priimta 1992 m. spalio 25 d. referendumu atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę Konstitucijoje nustatyta sąlyga –jai turėjo pritarti daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių. O Įsigaliojo 1992 m. lapkričio 2 d. Konst. 151 str.: “Ši Lietuvos Respublikos Konstitucija įsigalioja kitą dieną po referendumo rezultatų oficialaus paskelbimo ” Pasirašyta ir paskelbta buvo lapkričio 6 d. Konstitucijos priėmimo pasekmės: nustojo galioti LPĮ; kartu su referendumu įvyko naujo Seimo rinkimai; atkurta Prezidento institucija; įkurta nauja institucija –KT, ir kt. Konstitucijos forma Rašytinė kodifikuota sudėtinė konstitucija: Konstitucijos tekstas Konstitucijos sudedamąja dalimi esantys aktai: 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“; 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“; 1992 m. spalio 25 d. Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos”; 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Konstitucijos pagrindinės savybės Ją priėmė Tauta KT: Konstitucija –tai Tautos sutartis dėl valstybės veikimo ir įsipareigojimas gyventi pagal Konstituciją Ji turi viršenybę kitų teisės aktų atžvilgiu Konst. 7 str.: Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Vientisumas Konst. 6 str.: Konstitucija yra vientisas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!