Nors komunikacija pripažįstama kaip viena esmingiausių veiklų žmogaus egzistencijai1, komunikacijos procesas tyrinėti pradėtas ne taip seniai. Matematinę komunikacijos teoriją Shannonas ir Weaveris sukūrė 1949 m. Šių autorių pasiūlytas komunikacijos modelis buvo kritikuojamas kaip per daug techniškas, tačiau dėl universalumo ir paprastumo jis buvo pritaikytas ir komunikacijai organizacijose2.
Svarbią vietą šiame modelyje užima komunikacijos kanalai ir triukšmas – komunikacijos trukdžiai. Pritaikant šį modelyje organizacijoje, atrodytų, reikia pasirinkti labiausiai tinkantį kanalą ir pašalinti trukdžius, kad komunikacija taptų efektyvi. Tačiau globalėjančiame pasaulyje to nepakanka, kadangi darbuotojai per daug skirtingi. Vienoje kultūroje triukšmu gali būti laikomi tokie signalai, kurie kitose kultūrose suprantami kaip informacija. Komunikacijos efektyvumui organizacijose iškyla naujas iššūkis – tarpkultūrinis komunikavimas.
3) Apžvelgti tarpkultūrinės komunikacijos problematiką;
4) Apžvelgti tyrimą, kuris parodo kultūrų skirtumo įtaką darbui organizacijoje.
Tikslui įgyvendinti apžvelgiama organizacinės elgsenos, vadybos, komunikacijos tematikos literatūra.
1. KOMUNIKACIJA ORGANIZACIJOJE: SAMPRATA IR RŪŠYS
1.1 Komunikacijos modelis
Komunikacija yra pranešimo perdavimas. Komunikacijos teorijoje egzistuoja du požiūriai:
1. Sąmoningas, tikslingas veiksmas siekiant perduoti pranešimą, paveikti ar įtikinti kitus. Komunikaciją inicijuoja siuntėjas, šaltinis.
2. Veiksmas, kai kas nors suteikia prasmę išoriniam stimului. Tai neintencionali sąveika tarp žmonių, tarp žmonių ir aplinkos3.
Kadangi organizacija yra struktūra, vienijama bendro tikslo, komunikacija gali būti vienas iš įrankių, siekiant to tikslo. Todėl apie neintencionalią komunikaciją organizacijoje kalbėti neverta todėl, kad komunikaciją organizacijoje reikėtų laikyti sąmoningu, tikslingu veiksmu, norint paveikti organizacijos narius siekiant bendro tikslo. Greenberg ir Baron pateikia tokį apibrėžimą ir modelį:
Komunikacija – procesas, kurio metu asmuo, grupė ar organizacija siunčia informaciją kitam asmeniui, grupei ar organizacijai4.
1 pav. Komunikacijos modelis.
Šio apibrėžimo iliustravimui naudojamas modelis labai panašus į bazinį Shannono - Weaverio modelį. Tik čia įvedama dar viena sąvoka – atgalinis ryšys (feedback). Tuomet modelis apsisuka ir gavėjas tampa siuntėju. Tačiau be specifinio siuntėjo ir gavėjo (pvz. organizacija siunčia informaciją kitai organizacijai), toks komunikacijos modelis galėtų tikti bet kokiam komunikavimui – kaip minėta, jis yra bazinis, ir įvairiuose šaltinio praktiškai nesiskiria.
Butkus pateikia...
Šį darbą sudaro 16414 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!