Apskritai ginčų nagrinėjimas yra proceso teisės dalykas. Tačiau darbo teisės ginčai ir jų nagrinėjimo tvarka pasižymi tam tikra specifika ir juos priimta nagrinėti visos darbo teisės kontekste.
Apskritai teisiniu požiūriu galimi dvejopi ginčai:
1) faktinis (materialusis) – teisiniai darbo santykių (suprantamų plačiai) subjektų nesutarimai;
2) formalusis (procesinis) – ginčas jau nagrinėjamas pagal įstatymų nustatytą procedūrą.
Nors tradiciškai antroji grupė yra laikoma svarbesne, negalima menkinti ir pirmosios grupės, nes darbo teisei labai reikšmingos taikinamosios ar tarpininkavimo procedūros.
Darbo ginčai klasifikuojami remiantis įvairiais kriterijais. Pagrindinė klasifikacija darbo ginčus pagal juose dalyvaujančius subjektus skiria į: 1) individualius; 2) kolektyvinius.
Ši klasifikacija visuotinai pripažįstama darbo teisėje, nes individualių ir kolektyvinių ginčų sprendimo tvarka skiriasi iš esmės ir jai taikomi skirtingi įstatymai. Kad ginčas būtų pripažintas kolektyviniu jo dalyviai darbuotojai turi būti kolektyvinis subjektas. Darbdaviui kolektyvinis principas nebūtinas. Kai dalyvis darbuotojas yra individualus subjektas, ginčas bet kuriuo atveju laikytinas individualiu ginču, kad ir iš kokių santykių būtų kilęs - iš individualių (pvz., darbo sutarties) arba kolektyvinių (pvz., kolektyvinės sutarties). Lietuvos darbo teisės moksle buvo priimta tiek individualius, tiek kolektyvinius darbo ginčus nagrinėti kartu. Užsienio šalyse paprastai jie nagrinėjami atskirai, nes iš esmės individualūs darbo ginčai yra ginčai dėl teisės ir paprastai nagrinėjami teismo (prieš tai gali būti nagrinėjami darbo įstatymų priežiūros institucijų (darbo inspekcijos)). Tuo tarpu dauguma kolektyvinių ginčų yra interesų konfliktai, t. y. kyla ne dėl pažeistos subjektinės teisės, o dėl jos nustatymo.
Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatyme sakoma, kad kolektyviniais ginčais laikomi įmonės, įstaigos, organizacijos (toliau - įmonė) profesinės sąjungos ir darbdavio ar teisę sudaryti kolektyvinius susitarimus turinčių subjektų (toliau - subjektai) nesutarimai, atsiradę nepatenkinus profesinių sąjungų reikalavimų, iškeltų, įformintų ir įteiktų įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal nagrinėjančius subjektus, skiriami tokie ginčai:
1) teisminiai (nagrinėjami bendrosios kompetencijos arba specializuoto darbo teismo);
2) administraciniai (nagrinėjami administracinės justicijos institucijų, pvz., darbo inspekcijai nagrinėjant darbuotojų skundą);
3) paritetiniai (sprendžiami pariteto pagrindais sudarytos komisijos; paprastai sprendimą būtina pasiekti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!