Koks vaizduojamas tėvas ir jo santykis su šeima lietuvių literatūroje

Koks vaizduojamas tėvas ir jo santykis su šeima lietuvių literatūroje

Šeima yra svarbiausia institucija, kurioje subręsta asmenybė. Tradiciškai tėvas užima svarbiausią vietą šeimoje. Šiuolaikiniame pasaulyje vis dar priimtina tėvą laikyti šeimos galva. Nors lietuvių istorijoje ir tautosakoje motina yra tas žmogus, kuris daugiausiai rūpinasi vaikais, nesunku pastebėti, kad ir tėvo vaidmuo yra nemažas. Tėvas prisideda prie vaikų auklėjimo, mokymo ir teisingų vertybių diegimo. Neretai pastebimas ir tradicinis tėvo, kaip vyro dominavimas šeimoje. Tėvas, lietuvių literatūroje, yra tas asmuo, kuris priima pagrindinius sprendimus, išlaiko žmoną ir vaikus. Taigi kūriniuose tėvas yra vaizduojamas kaip šeimos maitintojas ir saugotojas. Tačiau tėvo paveikslą skirtingi lietuvių rašytojai vaizduoja skirtingai. Pateiksiu savo nuomonę apie tėvo kuriamą paveikslą lietuvių literatūroje ir ją pagrįsiu konkrečiais pavyzdžiais.

Vienas iš autorių, visuomet skatinančių susimąstyti apie bendražmogiškąsias, krikščioniškąsias vertybes ir naujosios kartos negeroves – J. Biliūnas. Jo kūriniai pasižymi humanistinėmis idėjomis, subtiliu žmogaus sielos pažinimu, lyrizmu, elegiška nuotaika, meistrišku stiliumi. Juose ypač ryškus pasakotojo, reiškiančio autoriaus dorovines nuostatas, vaidmuo. Ne vienoje rašytojo novelėje nagrinėjamos moralinės problemos, analizuojami žmogaus vidiniai išgyvenimai, kurie gali atsiskleisti per menkus, beveik nepastebimus gestus. Novelėje „Ubagas“ atskleidžiama labai skaudi problema: tėvai, linkėdami vaikams gera, atiduoda viską, o kai šie suauga, varo tėvus iš namų be jokių skrupulų. Taip nutiko ir pagrindiniam novelės veikėjui Petrui Sabaliūnui. Nors senukas ir buvo priverstas elgetauti, ant savo sūnaus jis nepyko. Mokėjimas atleisti yra psichologiškai stipraus žmogaus ir be išlygų mylinčio tėvo požymis. Sabaliūnas taip pat galėjo glaustis pas dukteris, bet iš begalinės meilės nenorėjo užkrauti joms savo sunkios naštos: „Kur man prie jų glaustis! Turi jos savo vyrų tėvus dar gyvus, – tegu tik juos moka mylėti. Nėra tenai man vietos“. Šioje novelėje piešiamas jautraus, mylinčio ir viską atleidžiančio tėvo paveikslas. Dar vienas tėvo paveikslas yra vaizduojamas Biliūno novelėje „Lazda“. Joje tėvas savo vaikams pasakoja skaudžią istoriją, kaip jį, dar jauną piemenį, stipriai sumušė miško urėdas Dumbrauckas. Visgi tėvas sugebėjo jam atleisti ir net priėmė kartu gyventi. Išvažiuodamas Dumbrauckas paliko tėvui lazdą, su kuria jį sumušė. Nors vyriausias sūnus ir norėjo lazdą sudeginti, tėvas, su liūdna šypsena veide, jam neleido. Šiame kūrinyje vaizduojamas atlaidus, greitai skriaudą užmirštantis tėvas, kuris tokias pačias vertybes diegia ir savo vaikams.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!