(Parašas)
VERTINIMAS:
Vilnius, 2009
Kognityvinė teorija apie moralės raidą
Kognityvinės raidos teoretikai tiria, kaip keičiasi augančio vaiko moraliniai samprotavimai. Jie teigia, kad didėjantis pažintinis (kognityvinis) subrendimas ir socialinė patirtis padeda vaikui vis geriau suprasti tarpusavyje sąveikaujančias socialines normas, kurios reguliuoja moralinę atsakomybę. Vaikai iš pradžių supranta socialines sutartis, suvokdami paprastus, konkrečius žmonių įsipareigojimus, bei abstraktesnes visapusiškesnes visuomenines institucijas ir teisines sistemas. Supratimas apie visuomeninę ir socialines struktūras keičiasi, todėl vaiko moraliniai idealai (koncepcijos, kas turi būti daroma, kai skirtingi žmonių norai ir poreikiai) taip pat turi būti peržiūrimi, kad būtų teisingai, dorai ir subalansuotai išspręstos moralinės problemos.
Prieš aptariant Piaget ir Kohlbergo teorijas apie moralės raidą, reikia pabrėžti, kad kognityvinė teorija taip pat, kaip ir kitos teorijos, negali būti laikoma visiškai atskleidžianti moralę. Mat mąstydamas apie tai, kas yra moralu, žmogus nebūtinai elgsis pagal jam žinomas moralines normas. Egzistuoja daugybė pavyzdžių, demonstruojančių, kaip vaikai ir suaugę dažnai kompromituoja savo teisingumo, dorumo idealus, leisdami vyrauti savanaudiškiems interesams, net kai jie tiki, jog taip elgtis yra blogai.
Jau prieš kelis dešimtmečius H. Hartshorne ir M. A. May nustatė, kad įvairiausiomis situacijomis nėra ryšio tarp vaikų moralinio samprotavimo ir realaus elgesio. Tačiau neginčytina kognityvinės raidos teorijos dalis yra ta, kad moralės supratimas veikia moralinę motyvacija. Kognicijos yra susijusios, nors ir nevisiškai, su moraliniais veiksmais.
Kognityvinės raidos teorijos atstovai tiki, kad vaikas, pradėjęs suprasti socialinių normų tikslus ir funkcijas, vis daugiau gerbia save ir tuos žmones, kurie palaiko ir saugo tas normas. Vaikai pamažu pradeda suprasti, kad elgesys, apie kurį mąstoma, yra svarbi teisingo socialinio pasaulio kūrimo ir palaikymo dalis. Tuo remdamiesi, kognityvinės raidos teoretikai, kad yra labai specifinis tarpusavio ryšys tarp moralaus mąstymo ir elgesio: jie abu turi artėti vienas prie kito individui siekiant aukštesnio moralinio samprotavimo lygio. Hartshorne ir May labai silpną tarpusavio ryšį tarp moralinio samprotavimo ir realaus elgesio galėjo nustatyti todėl, jog vaikų moralė buvo dar nepakankamai...
Šį darbą sudaro 2101 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!