Kodėl menas reikalingas? (K. Donelaitis, V. Mykolaitis - Putinas)

Menas padeda atrasti prasmę. Kalbant apie tai, galima remtis 18 a. rašytoju Kristijonu Donelaičiu, kuris dirbo pastoriumi Tolminkiemyje. Jam didelę įtaką darė pietizmo (religinis) judėjimas, pabrėžęs moralę, paklusnumą valdžiai, teisingumą. Maro metu prasidėjo germanizacija ir į Mažąją Lietuvą buvo kviečiami vokiečių kolonistai, kurie į valstiečius žvelgė niekinamai. Donelaitis susipažinęs su būrų buitimi matė, kad būrams trūksta žinių, juos reikia visapusiškai šviesti, nes, pamiršęs savo papročius, kalbą, žmogus labiau degraduoja. Todėl parašė didaktinę poema „Metai“, kuri moko būrus teisingai gyventi, dorai elgtis, vengti ydų. Kūrinyje vaizduojama Vyžlaukio bendruomenė, kovojanti su dvaru, kolonistais dėl gimtosios kalbos, papročių, išlikimo. Jo poemoje „Metai“ gamta yra mokytoja. Pavyzdžiui, epizode „Pavasario linksmybės“ grįžę pavasarį namo gandrai randa išdraskytą lizdą, todėl pirmiausia gandrų šeimyna tvarko lizdą, tada varlinėja ir nepamiršta padėkoti Dievui. Tokiu būdu akcentuojamas darbštumas, dievobaimingumas ir dorumas. Štai taip Kristijonas Donelaitis per literatūrinį žodį siekė prasmingumo. Žurnalistė Ž. Sidabraitė savo straipsnyje tai ir patvirtina, teigdama, kad Donelaičio kūryboje žmogaus dvasia atsiskleidžia per žodį. Tačiau tuo pat metu ji papildo, kad Donelaičiui svarbus ir neverbalinis tekstas: valstiečio drabužiai, avalynė, valgiai, elgesys. Paminėdama kitokią- vizualinę meno formą – teatrą, norėčiau kalbėti apie vieną žymiausių 20 a. režisierių, dramaturgų, choreografų- Oskarą Koršunovą. Jis OKT/Vilniaus miesto teatro įkūrėjas ir meno vadovas. Kalbant apie OKT, prisimenu G. Sodeikos žodžius: „Tikras, prasmingas ir aktualus teatras gali būti tik tas, kuris yra įsigilinęs į dabartį“. O. Koršunovas vasaromis klausydavosi senelio Mykolo pasakų iš kurių ir atėjo Oskarui kūrybingumas, polėkis ir aistra teatrui. Režisierius yra pasakęs: „Vaidiname savo dramas, savo tragedijas, savo džiaugsmus. Galime klausti, kiek gyvenimas lemia, ką mes vaidiname, o kiek tai, ką mes vaidiname, lemia mūsų gyvenimus.“ Taigi vaidyba ar menas visuomet yra vienaip ar kitaip apie likimą, apie prasmę. Tą patvirtina O. Koršunovo režisuotas „Oidipas karalius“. Spektaklis senovės graikų mito pagrindine mintimi: žmogaus likimas yra įkaitas ir nuo lemties...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!