Į liaudies kūrybą ne visada buvo žiūrima kaip į vertybę, kažkada ji laikyta „niekais“, atgyvena. Susidomėjimas tautosaka Europoje padidėjo XVIII amžiuje. Ją imta užrašinėti, publikuoti. Dėmesys lietuvių liaudies dainoms radosi pradėjus tyrinėti lietuvių kalbą. Mažosios Lietuvos evangelikų kunigas Pilypas Ruigys 1747 m. parašė lietuvių kalbos žodyną, į kurį įdėjo tris dainas – kalbos senumui ir skambumui pailiustruoti.1825 metais pasirodė antras svarbus Rėzos darbas – „Lietuvių liaudies dainos“. Šį pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį sudaro 85 dainos (lietuvių ir vokiečių kalbomis), 7 dainų melodijos, vokiški paaiškinimai ir platus straipsnis ,,Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimas". L.Rėza pabrėžia lietuvių dainų natūralumą ir paprastumą, jomis reiškiamų jausmų švelnumą ir nuoširdumą, aukštas etines ir moralines lietuvių dainų savybes. Būdama ,,Tyriausias tautos sielos perlas”, daina yra nenykstanti dvasinė vertybė. Galutinė išvada tokia: jei tauta žūna, dažnai ji dar gyvena savo dainose.
Lietuvių liaudies dainos skirstomos į grupes pagal dainavimo laiką, situaciją ir ritmą.
Didžiąją daugumą lietuvių dainų galime suskirstyti į 3 grupes:
a) Darbo ir kalendorinių apeigų
b) Asmens ir šeimos
c) Visuomenės gyvenimo
Kasmetinių darbų ir papročių dainos skirstomos pagal sąsają su metų laikais: sėjos, šienapjūtės dainos. Asmens ir šeimos gyvenimo dainos – siejamos su tam tikrais žmogaus gyvenimo tarpsniais: meilės, piršlybų, krikštynų, šeimos ir kt. dainos. Visuomenės gyvenimo dainos labai įvairios. Gausiausios iš jų - karo dainos. Jas galima vadinti ir istorijos dainomis: jos apdainuoja reikšmingus Lietuvos istorijos įvykius, laikotarpius. Daina - dvasinės kultūros atrama, taurių jausmų, idealų reiškėja. Žmogus jaučiasi pakylėtas, kai apdainuojama žavi jaunystė, gražus darbas, taurių žmonių santykiai.
Senesnės dainos išlaikė ir kitas būdingas savybes: jų ritmas visada vienodas, o pasakojamasis elementas nepainiojamas su aprašomuoju. Senųjų dainų rimas yra atsitiktinis dalykas. Kadangi dainose daug mažybinių žodžių, tai kartais rimas atsirasdavo savaime, bet sąmoningai liaudis seniau jų niekuomet nevartodavo. Visada rimuotos buvo tik nerimtos dainos, vadinamosios dainuškos, kurias senieji kaimo dainininkai seniau vadindavo lojimais.
Darbo dainos
Daina - kaimo žmonėms buvo pagalbininkė...
Šį darbą sudaro 1179 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!