Kodėl gyvenimas yra teatras?

Kodėl gyvenimas yra teatras?

Gyvenimas- tai didžiulė scena,

Kurioje kiekvienas ką nors vaidina.

Viljamas Šekspyras

Jau Antikoje teatras buvo ne tik pramoga, bet ir neeilinė proga pažvelgti į kasdienybę iš šalies. Be to, komedijos ir tragedijos rašytojams tapo galimybe konkuruoti ir sulaukti pripažinimo. Vis dėlto Baroko laikais teatras įgijo gyvenimo metaforos reikšmę. Taip pat ir moderniame pasaulyje vyrauja nuomonė, kad žmogus nuolat keičia kaukes, deja, ne visada savarankiškai. Tad kyla klausimas, kas lemia kasdienybės ir teatro vienovę?

Viena vertus, jeigu žmogus išsikelia per didelius tikslus, trokšta ištrūkti iš kitokio, nepriimtino pasaulio, o tai- neįmanoma, todėl gyvenimas iš tikrųjų- beprasmis spektaklis. Neretai asmuo patenka į išmėginimų sūkurį, iš kurio, atrodo, neįmanoma išsivaizduoti, tačiau pasiryžta išbandyti jėgas. Juk žmogus nuolat siekia tikslų, o svarbiausias iš jų, kuris buvo aktualus Senekai ir išlieka vertingas šiuolaikiniame pasaulyje,- laimingas gyvenimas. Būtent todėl asmuo dažnai pats apsisprendžia ir užsideda kaukę, kuri teikia bent šiek tiek vilties. Apie berniuką, norėjusį išsivaduoti iš groteskiško pasaulio, priėmusį vaidmenį, kuriam tiek fiziškai, tiek psichologiškai yra per silpnas, kalba XX a. pirmosios pusės rašytojas modernistas, ironijos meistras Jurgis Savickis novelėje ,,Kova”. Pats autorius yra teigęs, kad ,,žmonės, kaip paprastai vaidina. <...> Tarytum kas, šachmatais lošdamas, juos sukeičia, sugretina ir vėl išskiria”. Vis dėlto, anot J. Savickio, individas užsideda vieną ar kitą kaukę tik norėdamas paslėpti negatyvią prigimtį, iš jos gelbėdamasis. Novelėje vaizduojamas berniukas prisiima suaugusiojo vaidmenį būtent todėl, kad trokšta turėti normalią šeimą, ištraukti artimuosius iš ,,purvo” ir pats į jį nenugrimzti. Vis dėlto laimingo gyvenimo iliuzijai nelemta išsipildyti. Suaugusiųjų pasaulis apimtas girto svaigulio, jame kibirkščiuoja žemos aistros, be gėdos demonstruojamos silpnybės, o berniuko ,,mamanka” mėgaujasi nuodėmingais malonumais. Ar vaikas, prisiimdamas šeimos vyro vaidmenį, išsikėlė ne per didelius tikslus? Berniukui suaugusiojo vaidmuo per sunkus. Juk vaiko tėvas mėgaujasi alkoholiu, o jis, pasiėmęs botagą, privalo apginti gražiąją ,,mamanką’’, taip pat ir savo gyvenimą. Deja, berniukas parbloškiamas po vežimo ratu- kova pralaimima, nes vaidmuo bvuo skirtas ne šiam ,,aktoriui”. Žinoma, tokių ,,berniukų” gausu ir šiandieniniame pasaulyje. Juk filosofas E. Fromas yra teigęs, kad šiuolaikinėje socialinėje organizacijoje slypi didysis paradoksas: asmuo siekia pranokti save, įveikti ribotumą, tačiau tokia kaukė pernelyg ,,spaudžia” prie žemės. Tad gyvenimas- teatras todėl, nes žmogus išsikelia per didelius tikslus, trokšta išsilaisvinti, bet tai- neįmanoma.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!