Kodėl glaudus ryšys su tėvyne gali įprasminti gyvenimą? (A. Baranauskas)

Artimas tėvynės ir žmogaus santykis suteikia dvasinės pilnatvės. Šį ryšį panaikinus, prarandama vidinė pusiausvyra, tampama amoraliu. Štai XVIII a. pabaigoje Lietuvą okupavo ir aneksavo Rusijos imperija. Dėl vykdytos rusifikacijos silpo lietuvių tautinis suvokimas, kartu su juo - dvasinis ryšys su gamta.Pakeisti susiklosčiusią padėtį ir žadinti tautinę savimonę ryžosi katalikų vyskupas ir poetas Antanas Baranauskas. XIX a. antroje pusėje jis parašė poemą „Anykščių šilelis“, kurioje praeities ir dabarties kontrastu pasakojama miško istorija. Kūrinyje poetas siekė perteikti gilų žmogaus sąryšį su gamta, kai lietuvis sujaudintas būties pilnatvės ir ramumo miške,„ko verkia, nežino“. Šilas teikdamas liūdnomis dienomis atgaivą, linksmomis - pasigerėjimą, o sunkiomis ir skausmingomis - atramą, tampa neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi, palaikančia sielos harmoniją, nes „lietuvių dūšios“ tik „viduj miško trąšios“, o dykynėj jos skursta. Minima, jog šis glaudus ryšys su gamta susiklostė nuo seno. Tai iliustruoja susipynę miško ir tėvynės likimai. Įvairiais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!