Knygnešiai spaudos draudimo laikotarpiu

Knyga ir apskritai spauda – viena iš pagrindinių civilizuotos visuomenės informacijos priemonių. Baudžiavos laikotarpiu ji, žinoma, tebuvo socialiai viešpataujančių sluoksnių kultūrinio gyvenimo savastis. Tai natūralu, kad iki XIX amžiaus dauguma knygų ir periodinė spauda buvo leidžiama lenkų kalba. (E. Aleksandravičius, Carų valdžioje, p. 283). Caro valdžia imperijoje siekė kontroliuoti visą spaudą visomis kalbomis. Kaip revoliucinės bei demokratinės kovos prieš caro patvaldystę ir dėl socialinės šalies pažangos rezultatas, dar XIX a. viduryje susikūrė rusų laisvoji ir pagrindinė spauda. Ji Rusijos imperijoje plito nelegaliai. Caro patvaldystė sutrukdė keleto šalies tautų, tarp jų ir lietuvių, spaudos normalią raidą. Lietuvių spauda taip pat buvo nustumta į nelegalios spaudos padėtį. (V. Merkys,1978).
Kovoje prieš lietuvių spaudos draudimą iškilo knygnešiai, t.y. šios spaudos gabentojai ir platintojai. 1864 – 1901 metai – tai tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpėlė, tačiau joje telpa žūtbūtinė lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį, už savo egzistenciją. Šios kovos simboliu tapo knygnešys. Manoma, kad per 40 spaudos draudimo metų į tautą kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių. Jie ir atlaikė carinės žandarmerijos, policijos ir pasienio kariuomenės puolimą prieš lietuvišką knygą ir žodį. . (V. Merkys,1978).
XIX a. viduryje pagrindinė lietuvių gyventojų dalis buvo valstiečiai, dar neišsivadavę iš feodalinės priklausomybės. Viešpataujanti bajorų – dvarininkų klasė pagrindinei gyventojų daliai buvo svetima ne tik klasiniu, bet ir tautiniu požiūriu, dar daugiau, ji slopino liaudies kultūrą, lietuvių kalbą, bei raštiją. Tik mažoji smulkiosios bajorijos dalis išlaikė savo tėvų kalbą. Kalba ir gana skurdi ekonominė padėtis smulkiąją bajoriją dar siejo su lietuvių valstiečių masėmis. Šie Lietuvos gyventojų sluoksniai ir buvo svarbiausi lietuviškos spaudos vartotojai, jos skaitytojai. Baudžiavos panaikinimas 1861 m. suteikė valstiečiams, nors ir nepilnas, pilietines teises ir davė platesnes galimybes reikštis ekonominiame bei kultūriniame gyvenime. Tačiau caro patvaldystė ir dvarininkų žemėvalda liko svarbiausi krašto pažangos stabdžiai. (V. Merkys,1978).
Draudimas spausdinti, įvežti iš užsienio ir platinti Lietuvoje bei Rusijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!