Lietuvos knygnešiai – tautos dvasios gaivintojai

Kokiu vardu dar buvo vadinami knygnešiai? Kas yra ta knygnešystė, ką tas žodis reiškia mums ir kitakalbiams? Žodis „knygnešys“ sunkiai verčiamas į kitas kalbas, o ypač norint teisingai perduoti jo tikrąją prasmę. Sunkiai kitoms tautoms suprantamas arba daugeliui visai neįsivaizduojamas ir tas istorijos tarpsnis, kuris lėmė to žodžio atsiradimą. Matyt, gimtojo žodžio draudimas sava išraiška beveik nesutinkamas tautų istorijoje. Taip atsitiko tik Lietuvoje, kurioje rusiškasis imperializmas be jokių skrupulų norėjo sunaikinti mūsų dvasinės kultūros svarbiausią atspindį – lietuvišką kalbą, jos žodį, tikėjimą. Ta pati jėga pasikėsino ir į Lietuvos vardą, pavadinusi ją Šiaurės vakarų kraštu... Ir šiame prislėgtame jau vadintame Šiaurės vakarų krašte blykstelėjo neužgesinamas Šviesos spindulys, kurį įžiebė vyskupo Motiejaus Valančiaus dvasia. Ta dvasia reiškėsi lietuviško žodžio gajumu, tarpusiu jo organizuotose slaptose mokyklose, knygų rašymo, jų spausdinimo ir platinimo darbe. Lietuviški dar neišspausdinti rankraščiai slapta keliaudavo net per tris rusų valdžios parengtas užtvaras į vokiečių valdomą Mažąją Lietuvą. Pasienyje reikėjo įveikti tankias kareivių gretas, raitąją žvalgybą, seklius ir muitininkus. Mažojoje Lietuvoje išspausdintos knygos su tokia pačia didžiule rizika būdavo gabenamos atgal – į Lietuvą. Tuos lietuviškos spaudos gabentojus, priskirdamas prie jų ir save, pirmą kartą pavadino knygnešiais aušrininkas Jonas Šliūpas. Pasienyje jie dar buvo vadinami pakininkais, nes knygos būdavo gabenamos supakuotais ryšuliais. Sugauti knygnešiai trejiems – penkeriems metams buvo tremiami į Sibiro atšiauriausias vietas, teisiami iki penkerių metų kalėjimu, o kurie nesustodavo bėgdami per sieną – nušaunami vietoje. Kartais bėgimu pateisindavo paprasčiausią žmogaus nužudymą. Lygiai kaip vėliau – sovietmečio egzekucijose.
Dideli pavojai knygnešių tykodavo kiekviename žingsnyje (kokie?). Jiems reikėjo turėti nepaprastos drąsos, ištvermės ir sumanumo. Svarbiausiai – tvirto tikėjimo malonės, pareigos supratimo. Atsirado tūkstančiai pasiaukojusių knygnešių, kurie pirmiausia suprato, kad jų artimieji turi melstis ne iš rusiškomis raidėmis spausdintų maldaknygių, kad jie turi nepasiduoti primetamai stačiatikybei ir rusinimui. Nuolat brendo knygnešių tautinė savimonė, savo tautiečių švietimo samprata, susijusi su laisvės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!