KLINIKINE FAMAKOLOGIJA Bendrieji klinikinės farmakologijos principai I—1 P a s i s k i r s t y m a s o r g a n i z m e 3 B i o t r a n s f o r m a c i j a 3 E k s k r e c i j a 4 E l i m i n a c i j a 4 Farmakogenetika 6 Medikamentų skyrimas nėščiosioms ir žindančioms motinoms 6 Antibakterinės terapijos principai 10 Antibiotikų klasifikacija 14 Beta laktaminių antibiotikų klinikinė farmakologija 14 Kiti antibakteriniai preparatai (ne AB) 18 Svarbiausių vaikų ligų gydymas antibakteriniais preparatais 18 Vegetotropinės medžiagos. Priešnuodžiai. 18 Bronchus plečiantys preparatai. Kosulį veikiantys preparatai. 18 Antialerginiai preparatai 18 Fiziologiniai histamino antagonistai 18 Preparatai, slopinantys histamino išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių 18 H1 receptorių blokatoriai 18 Serotonino antagonistai 18 Priešuždegiminiai preparatai 18 Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NPV) - bendrybės 18 Salicilatai – acetilsalicilo rūgštis (ASR) 18 Paraaminofenolio dariniai – acetaminofenas (paracetamolis) 18 Pirazolonai 18 Įvairių rūgščių ir kiti dariniai 18 Klinikinis NPV vartojimas – karščiavimo gydymas 18 Klinikinis NPV vartojimas – uždegimo gydymas: reumatologija, artritai ir pan. 18 Klinikinis NPV vartojimas – skausmo malšinimas 18 Lėto veikimo (baziniai) antireumatiniai vaistai 18 GK reumatologijoje 18 Preparatai virškinimo trakto (VT) ligoms gydyti 18 VT gleivinę apsaugantys preparatai 18 VT gleivinės regeneraciją skatinantys preparatai 18 VT motoriką veikiantys preparatai 18 Apetitą veikiantys preparatai 18 Virškinimo fermentai ir antifermentai 18 Tulžies sekreciją ir kepenų funkciją gerinantys preparatai 18 Preparatai žarnyno disbakteriozei gydyti 18 Antihelmintiniai preparatai 18 Vitaminai 18 Kortikosteroidų klinikinė charakteristika 18 Gliukokortikoidai (GK) 18 Mineralokortikoidai 18 Anaboliniai steroidai 18 Arterinės hipertenzijos (AH) gydymas 18 Širdį veikiantys glikozidai (ŠVG) 18 Tai va, gerbiamieji - čia yra praktiškai visos Raugalės skaitytos vaikų pediatrinės farmakologijos paskaitos. Kai kurių temų nėra egzų klausimuose, bet kadangi Raugalė jas skaitė, tai vis tiek jas čia surašėm (5kl., 7kl., 8kl., 9kl.). Norit skaitykit, norit - ne . Be 2000/2001 m. paskaitų čia dar naudotos knygos: A.Raugalė.Klinikinė pediatrijos farmakologija.1997; J.Gulbinovič.Infekcijos ir antimikrobiniai vst.2001. Bendrieji klinikinės farmakologijos principai Eksperimentinė farmakologija - tai įv. bandymai su gyvūnais, o klinikinė farmakologija - tai žmogaus farmakologija. Klinikinės farmakologijos metodai: 1. Placebo - naud. cheminė medž., panaši į vst., bet neturinti farmakodinaminių savybių 2. Dvigubas placebo - gydytojas t.p. nežino, ką duoda Klinikinės farmakologijos uždaviniai: 1. Naujų ir jau vartojamų vst. klinikinis išbandymas 2. Gydymo optimizavimas vartojant mažiau pavojingus ir efektyvesnius vst. 3. Studentų ir gydytojų mokymas 4. Informacijos centrų kūrimas, eksperimentų darymas Farmakokinetika (FK) - procesai, kuriuos organizmas atlieka su vst. Farmakodinamika (FD) - procesai, kuriuos atlieka vst. organizme. FK: I. Vst. rezorbcija (ir vartojimo būdai) II. Pasiskirstymas organizme III. Biotransformacija IV. Ekskrecija I. V a r t o j i m o b ū d a i • Peroralinis • Jei vartojama po valgio - g.b. vst. reakcijos su maistu, vst. gali suardyti virškinimo sultys, sulėtėja rezorbcija. Pvz., ŠVG išgėrus po valgio kardiotoninis aktyvumas 10k. (digoksiną reikia gerti 30-60min. prieš valgį). • Organinius ir sintetinius vst. rekomenduotina vartoti 30-60min. prieš valgį, mineralinius - po valgio. Bet: 30-60min. prieš valgį reikia vartoti ▪ kalcio druskas; po valgio - ▪ vitaminus (lėčiau praeis pro VT), ▪ NSAID; valgant ar tuoj po valgio - ▪ doxicikliną, ▪ metronidazolį. • Miltelius tirpinti virintu, bet atvėsintu vandeniu. • Negalima užsigerti rūgščiomis sultimis. • Injekcijos Pranašumai: 1. Pradeda greičiau veikti 2. Tiksliau dozuojama 3. Nebūtinas aktyvus vaiko dalyvavimas 4. Vst. neardo skr. sultys Indikacijos: 1. Sunki liga 2. Vemia, be sąmonės, traukuliai 3. Naujagimiai 4. Yra vst., skirtų tik švirkšti Minusai: 1. Skausmas 2. Komplikacijos: inf., seruminis hepatitas, ŽIV, pūlinė inf., alergija. Kur?: 1. Į poodį - insulinas, heparinas 2. Į/raum. - stacionare nenaudoja 3. Į/v - periferinę, centrinę, bambos (gali sukelti portinę hptz.). Dabar l. naud. ilgalaikės intraveninės periferinės venos kaniulės. 4. Į k.č. 5. Į arteriją - džn. antinavikiniai vst. 6. Į pleuros, pilvaplėvės ertmes, nugaros smegenų kanalą - AB, metotreksatas (dozės l. mažos). Vst. rezorbcija iš uždegiminės pleuros ertmės l. gera, todėl dozė neturi viršyti parenterinės vst. dozės. • Pro tiesiąją žarną • Vst. rezorbuosis pro teisiosios žarnos veną į v.cava inf. • Dozė mažesnė, nei vartojant vst. per os. • Būtina 10min. prieš įvedant žvakutę atlikti valomąją klizmą, po to 10min. palaikyti suspaustus sėdmenis. • Inhaliacijos ir aerozoliai - reikalingi spec. inhaliatoriai • Lašinimas į akis, ausis, nosį • Pro odą P a s i s k i r s t y m a s o r g a n i z m e 1. Surišimas su kr. plazmos albuminais: • vst. surišimo: g.b. 1 - 99% - vst. veiklus tik jei nesurištas su alb. • hipoproteinemija: vst. veikimą net iki toksinio poveikio arba vst. greičiau eliminuojamas. • naujagimiui bendro baltymo (ir alb.) yra mažiau nei suaugusiam, todėl būtina prieš skiriant vst. nustatyti b.balt. • dėl susijungimo su alb. vst. g. konkuruoti su natūraliais produktais, pvz., bilirubinas su salicilatais → laisvo bilirubino , jei naujagimis neišnešiotas, jam bus branduolinė gelta. 2. Patekimas į plaučius, kaulų aud., sąn. skystį: • esant uždegiminiam procesui . • kauluose geriausiai kaupiasi tetraciklinai, linkomicinas, fucidinas, oksacilinas. 3. Prasiskverbimas pro hematoencefalinį barjerą (HEB): • HEB laidumas vst. sergant meningitu. • chloramfenikolis, kotrimoksazolis, metronidazolis, II ir III.kartos CS gerai prasiskverbia pro HEB. 4. Prasiskverbimas pro placentos barjerą, į motinos pieną. • nėštumui placenta darosi laidesnė • vst. g.b. skiriami vaisiui gydyti • k.k. vst. teratogeniški B i o t r a n s f o r m a c i j a • Tai pokyčiai, kurių dėka vst.inaktyvinami ar paverčiami metabolitais, galinčiais išsiskirti iš organizmo • Dauguma vst. metabolizuojama kepenyse, kur vyksta: • nesintetinės reakcijos: oksidacija (dalyvauja fermentai cit.P 450, NADF), redukcija, hidrolizė. Vst. biotransformaciją pagreitina O2 . • sintetinės: konjugacija, pvz., su gliukurono r., glicinu • Kas veikia biotransformaciją: 1. Kepenų ligos [vst.] , nes metabolizmas sulėtėja (reikia mažinti dozes). 2. Ilgas vst. vartojimas suaktyvėja fermentai, ≈3k.vst.metabolizmas ir tiek pat terapinis efektas 3. Kt. vst. vartojimas cit. P 450 indukuoja barbitūratai, trankviliantai, antihistamininiai, kt., dėl to kartu vartojamų vst. efektas. 4. Amžius njg. kepenų fermentų aktyvumas mažesnis už suaugusiųjų (pvz., njg. iki 7 parų.yra gliukuroniltransferazės aktyvumas). E k s k r e c i j a • Pro inkstus • Pagr. ekskrecijos būdas. • Vyksta filtracijos ir sekrecijos būdu. • Njg. ekskrecija vyksta lėčiau dėl nevisiškai susiformavusių inkstų. • Daugelis AB išsiskiria su šlapimu. • Su tulžimi ir VT turiniu • Su motinos pienu - eritromicinas, cefoperazonas (Cefobid). • Su seilėmis, prakaitu, per KT. E l i m i n a c i j a Tai vst. biotransformacijos ir ekskrecijos rezultatas, vertinamas pgl. du rodiklius: 1. Skilimo pusperiodis - laikas, per kurį iš organizmo eliminuojama pusė įvestos vst. dozės. 2. Eliminacijos koeficientas - % išreikšta vst. dozės dalis, išsiskirianti per parą. FD: Vst. poveikis: 1. Vietinis vst. sąlyčio su audiniais vietos pakitimas (odos, gleivinės, KT). 2. Refleksinis dirginant juntamųjų nervų galūnes ar receptorius pakinta jų inervuojamų organų veikla. Pvz., amoniako garai (nualpus) gilins kvėpavimą, AKS, ŠSD. 3. Rezorbcinis išryškės tik patekus vst. į kr. ir pasiskirsčius audiniuose: • Tiesioginis / netiesioginis (ŠVG veikia š. tiesiogiai, o diurezę netiesiogiai) • Etiotropinis (AB veikia t.t. mikrobą) / patogenezinis (GK slopina užd.) / simptominis / sindrominis • Pagrindinis / pašalinis • Bendraląstelinis (narkotikai) / specifinis (prozerinas slopina cholinesterazę) / selektyvus (vienus org. veikia stipriau, nei kitus - salbutamolis veikia lygiuosius raum., bet ypač bronchų) Dozavimas Jungo formulė: Vst. dozė vaikui = vaiko amžius (m.) x suaugusiojo dozė vaiko amžius (m.) + 12 Harnako formulė: Amžius Suaugusiojo dozės dalis Amžius Suaugusiojo dozės dalis 1 mėn. 1/10 3 m. 1/3 6 mėn. 1/5 7 m. 1/2 1 m. 1/4 12 m. 2/3 Dozės faktorius: Amžius Daugiklis Skiriant vienodas dozes 1 kg kūno masės, mažų vaikų kraujyje ir ekstraceliuliniame skystyje [vst.] bus mažesnė nei suaugusiojo, todėl ir farmakologinis efektas (išskyrus njg.) bus mažesnis. Dozės faktorius padeda koreguoti šią vaikų FK ypatybę. 0-1m. 1,8 1-6m. 1,6 6-10m. 1,4 10-14m. 1,2 Suaugęs 1,0 Vst. dozė vaikui = suaugusiojo dozė x dozės faktorius x vaiko kūno masė 70 (t.y. vidutinė suaugusiojo kūno masė) Vst. derinimas Koergizmas - vst. sąveika (ji iki galo dar neištirta). Polipragmazija - nepateisinamas skyrimas daug vst. vienu metu. 5 vst. skiriant vienu metu - 4,2% nepageidaujamo poveikio bus dėl tarpusavio sąveikos, 20 vst. - 45%. Sinergizmas - kartais g.b. ir blogai (pvz., ŠVG + kalcis). Antagonizmas: • fizinis: kai kartu vartojami vst. blogai susimaišo, blogai tirpsta vienas kitame, adsorbuoja (pvz., apsinuodijus vst., aktyvuota anglis plaunant skr. adsorbuoja tuos vst.; cholestiraminas sujungia ŠVG). • cheminis (NA negalima skiesti su gliukoze; negalima vit.B1 skirti į vieną švirkštą kartu su B6, B12). • farmakokinetinis: vienas vst. pakeičia kito vst. rezorbciją, jungimąsi su alb., HEB pralaidumą, biotransformaciją (pvz., fenobarbitalis indukuoja cit. P 450 dėl to antikoaguliantų dozė tampa per maža), ekskreciją (pvz., furozemidas sutrikdo aminoglikozidų ekskreciją ir dėl to ototoksiškumas). • farmakodinaminis: tiesioginis - kai vst. veikia tas pačias struktūras ir netiesioginis - veikia skirtingas struktūras. Pvz., aminoglikozidai stiprina miorelaksantų poveikį; 1-AdrMim. taikomi apsinuodijus -AdrBlok.; nalorfinas taikomas apsinuodijus morfinu. Nepageidaujamas veikimas Primum non nocere Medikamentinis gydymas - tai sąmoningas ligonio nuodijimas jo paties interesais. 1. Toksinis poveikis: • bendras / vietinis, grįžtamas / negrįžtamas. • toksiškumas g.b. dėl: paros dozės , santykinio perdozavimo dėl inkstų ir kep. ligų, vst. nesuderinamumo; genetinių ar laikinų vst metabolizuojančių. fermentų anomalijų. • džn. pakenkiamas VT, inkstai, CNS, kr. ir kraujodaros sistema. 2. Alergija: • bėrimai, hemoraginis vaskulitas, alerginis miokarditas, karščiavimas, viduriavimas, gerklų patinimas, Lajelio sindromas, anafilaksinis šokas. 3. Disbakteriozė ir superinfekcija: • kompensuota: išmatose, nosiaryklėje randama Candida, Proteus, Stph., bet nėra simptomų; subkompensuota: vangumas, masė neauga, stomatitas, pienligė, pilvo skausmas; dekompensuota: intoksikacija, sepsis. • profilaktika: vit. B ir K, eubiotikai, bateriofagai. • pseudomembraninis kolitas - linkozamidų sukelta Clostridium difficile superinfekcija. Gyd.: vankomicinas ar metronidazolis per os. 4. Herksheimerio (“paūmėjimo”) reakcijos: • laikinas inf. ar neinf. proceso paūmėjimas, kuris atsiranda naudojant bakteriocidiškai veikiančius AB arba citostatikus dėl toksinių produktų dirginama CNS, kolapsas, hipertermija 5. Nepageidaujamos reakcijos dėl vst. įvedimo būdo: • infiltratai, nekrozės (CaCl2), mielitas, opos skrandyje 6. Teratogeninis ir embriofetotokisinis poveikis. 7. Vst. patekimas į motinos pieną. 8. Ūminiai buitiniai apsinuodijimai. 9. Kt.: imuniteto slopinimas ir “nutraukimo” sindromas gydant GK, dantų pakitimai gydant tetraciklinu, H2O ir elektrolitų balanso sutrikimas gydant diuretikais. Farmakogenetika Nagrinėja paveldimas vst. metabolizuojančių fermentų ypatybes. Vst. metabolizuojančių ferm. aktyvumas nuo: 1. Gyvūno rūšies 2. Žmogaus raidos periodo: 1) Ferm. neaktyvūs njg. iki 7 parų, ypač neišnešiotiems (ferm. aktyvumas tik apie 3 mėn.) 2) Ferm. aktyvumas seniems 3. Nuo genetiškai paveldimų medikamentinių fermentopatijų (Žilbero sindr.) 4. Nuo vst. metabolizmo inhibicijos (pvz., chloramfenikolis slopina gliukuroniltransferazę (GT)) bei indukcijos (pvz., fenobarbitalis indukuoja GT ir todėl naud. gerontologijoje kep. funkcijai gerinti). Gliukuroniltransferazės nepakankamumas • GT būtina įv.vst. konjugacijai su gliukurono r. ir išskyrimui iš organizmo, bilirubino metabolizmui. • Vst., kurių konjugacijai su gliukurono r. būtina aktyvi GT: • analginas • fenacetinas • sintetinis vit.K • amidopirinas • GK • sulfanilamidai • chloramfenikolis • morfino prep. • Iki 2-3 mėn. būdingas laikinas GT nepakankamumasminėti vst. neskirtini, arba t.b. mažesnė dozė: • Duodant > šių vst. njg., GT sunaudojama vst. metabolizmui neties.bil branduolinė gelta. • Jei GT sunaudojama bil. konjugacijai vst. metabolizmas vst.toxinis pov. • “Pilkasis sindromas” bus 3-4 d. po chloramfenikolio panaudojimo: njg. neima krūties, vemia, pilvas išpūstas, pilka oda. Miršta po 1-2 parų dėl kolapso. • Žilbero, Kriglerio-Nadžaro sindromai: paveldimi GT akt. sutrikimai (minėti vst. neskirtini). • GT akt. chloramfenikolis, hormonai. Kartais užsitęsusios geltos priežastis g.b. su motinos pienu išsiskiriantis pregnandiolis. • GT akt.. vit. B12, fenobarbitalis, etanolis. Gl-6-P-DG nepakankamumas • G.b. laikinas (njg.) arba paveldimas (su X chrom. susijęs recesyvinis paveldėjimas; džn. būd. ♂). • Gl-6-P-DG daugiausia eritrocituose. Jei ferm. nepakanka, sutrinka gliutationo redukcija, kinta Er mambranos stabilumas hemolizė. • Hemolizinę krizę sukelia: sulfanilamidai, antimaliariniai, nitrofuranai, analgetikai; rečiau - vit.K, chloramfenikolis, zelionkė. Methemoglobinreduktazės nepakankamumas • G.b. laikinas njg., kūdikiams iki 3 mėn. ir paveldėtas AR būdu. • Vyrauja metHb (su Fe3+), nepernešantis O2 į aud. cianozė, dusulys, tachikardija. • MetHb susidarymą skatina: • acetaminofenas • metileno mėlis • sulfanilamidai • chloramfenikolis • nitratai, nitritai geriamajame H2O • KMnO4 • nitrofuranai Medikamentų skyrimas nėščiosioms ir žindančioms motinoms Skiriant vst. nėščiajai g.b.: 1. Mutageninis poveikis - vst. g. sukelti mutacijas gemalo lytinėse ląstelėse, kurios g. pasireikšti fenotipiškai vėlesnėse kartose. 2. Teratogeninis poveikis - vaisiaus ar jo atskirų organų morfologinės ir nemorfologinės (psichikos defektai) anomalijos. Pvz., talidomidas sąlygoja trumpas galūnes (fokomelija). Talidomidas buvo mažai teratogeniškas gyvūnams, o teratogeniškumas žmogui - 85-90% 3. Embriofetotoksinis poveikis. Teratogeniniu atžvilgiu pavojingiausi pirmieji 2 nėšt. mėn. (tačiau svarbūs ir kiti 2 mėn.). Didžiausias jautrumas vst. - 3-11 sav. po paskutinių mėnesinių. Yra 3 kritiniai periodai: implantacija (7-8 d.), placentos formavimasis (3-4 sav.), pagrindinė organogenezė (5-6 sav.). Po 4 mėn. baigiasi embriogenezė ir teratogeninio vst. veikimo pavojus praktiškai išnyksta. Apsigimimų statistika: 1. 25% apsigimimų - dėl žinomų genetinių ir chromosominių faktorių. 2. 10% - dėl žinomų išorinės aplinkos faktorių. 3. 65% - kilmė nežinoma (manoma, kad 2-7% iš šių apsigimimų sukelia medikamentai, o realiai šį skaičių galima būtų padidinti, jei apsigimimams priskirtume vaisiau augimo ir smegenų vyst.sutrikimus, elgesio reakcijų pakitimus). • Dėl vst. vartojimo 2% nėščiųjų pagimdo vaiką su didelėmis įgimtomis anomalijomis. JAV kiekviena nėščioji vidutiniškai vartoja 4 vst., o 4% - 10 ir daugiau vst. • GK 1:100 vaikų sukelia gomurio skeltumą, antiepileptikai 1:20 sukelia anomalijas, bet jų nutraukimas t.p. gali sukelti pavojų vaisiui. • Vyriškos ir moteriškos gametos g.b. vst. ar kitų chem.medžiagų ar Rö spindulių pažeidžiamos dar prieš apvaisinimą. Faktoriai, nulemiantys placentos laidumą: 1. Vst. molekulinė masė (jei Mr1000 - blogai ar išvis neprasiskverbia). Pvz., heparinas ir insulinas neprasiskverbia, bet tireoidinas (nors didelė Mr) prasiskverbia. 2. Vst. tirpumas lipiduose (narkoziniai, sedatyviniai vst., hormonai). Food and Drug Administration skiria vst. kategorijas nėšt. metu: A - visiškai nepavojingas vst. B - gyvūnams nepavojinga arba gyvūno vaisiui vst. kenkia, bet tiriant nėščias kenksmingumas nenustatytas (geras vst.). C - gyvūnams pavojinga, bet nėščioms vst. poveikis netirtas (abejotinas vst.). D - vst. pavojingas žmogui, bet nepaisant grėsmės, jei būtina - toleruotinas (neskirtinas vst.). X - nevartotinas vst. Imunodepresantai ir antinavikiniai 1. “Mažieji” imunodepresantai: • chlorochinas - C kategorija • penicilaminas - D • ciklosporinas - C 2. Citostatkai - D • Embrionas turi daug bendrybių su navikais, todėl antinavikiniai veikia neabejotinai teratogeniškai. • Dėl citostatikų vartojimo pirmus 3 mėn. apsigimimai ypač sunkūs, todėl nėštumą būtina nutraukti. • Nutraukus ciklofosfamido vartojimą galima pastoti po 4 mėnesių. Hormonai 1. GK: • Prednizolonas - B • Dėl GK vartojimo gali būti: skeltas gomurys, stuburo/šonkaulių anomalijos. • Pirmus 3 mėn. GK neskiriama kolagenozėms gydyti. • Vartojant nėšt. pabaigoje, g.b. slopinama vaisiaus antinksčių žievė. 2. Antidiabetiniai: • Insuliną būtina vartoti Cd sergančioms nėščiosioms (kitaip g.b. diabetinė embriofetopatija). • Kt. antidiabetinių vst. vartoti negalima. 3. Skydliaukės horm.: • Hipotireozės atveju g.b. skiriamas tiroksinas (A kateg.). • Neskirti jodo preparatų (nes bus vaisiaus gūžys), tireostatikų (nes bus hipotireozė, kretinizmas). 4. Lytiniai horm.: • Vartojant androgenus - mot.lyties vaisiaus virilizacija. • Gestageniniai prep. t.p. turi androgeninį pov. • Antiandrogenai (ciproteronas) - feminizacija (X kateg.). • Sintetinis estrogenas dietilsilbestrolis - sukelia adenoCa dukterims 13-24 m. amžiuje. • Peroraliniai kontraceptikai - sukelia lyt.org. apsigimimus, njg. hiperbilirubinemiją (X kateg.). Jei moteris vartoja kontraceptikus kartu su rifampicinu, chloramfenikoliu, ampicilinu, amoksicilinu, tetracklinu, ji g. lengvai pastoti. AB ir pan. • Drąsiai galima vartoti -laktaminius AB - penicilinus. • Amoksicilinas l.tinka nėščiųjų pielonefritui gydyti. • Cefalosporinai: B kateg., geriau neskirti (nes manoma, kad nepakankamai ištirti). • Aminoglikozidai: C, D kateg. • Tetraciklinai: nesuderinami su nėštumu. • Chloramfenikolis: C kateg. • Makrolidai (eritromicinas, azitromicinas): leistini. • Grizeofulvinas: neskirtinas; amfotericinas B: galimas. • Priešvirusiniai: pirmoj nėšt. pusėj geriau neskirti. Prieštraukuliniai • Dauguma - folio r. antagonistai (veikia į jaunas ląsteles). • Š., veido, skeleto apsigimimų 2-3 k. (“hidantoininis” sindromas), gomurio skeltumo 4-10k., ypač dažni apsigimimai epileptikių virš 35m. vaisiams. • Lamoridžinas (Lamictal): C kateg. Raminamieji • Barbitūratai, bromidai - D kateg. • Geriausi raminamieji - valeriono šaknys. Neuroleptikai • Aminazinas nenaudojamas nėščiųjų vėmimui slopinti. Antihistamininiai • Loratidinas (Claritin) nekenksmingiausias. Anestetikai • Dujiniai - naudotini, bet njg. gimsta prislopinti. • į/v anestetikai: tinka ketaminas, predionas (Viadrilis). • Vietiniai anestet.: prokainas tinka, lidokainas, trimekainas - netinka. NSAID • Aspirinas: C kateg. (D - III trimestre, nes sutrinkdo krešėjimą). • Paracetamolis: nepavojingiausias. • Kt. NSAID: B, o III trimestre - D kateg. Jie slopina PG sintezę anksti užsidaro rterinis latakas plautinė hptz. Kardiotoniniai, antiaritminiai • 2-AdrMim slopina gimdos motoriką, naud. tokolizei. • Amiodaronas - D kateg. Antihipertenziniai, duretikai • Methyldopa, metoprololis: B kateg. • AKFI: pavojingi. • Triampuras: “švelniausias” iš diuretikų. KT, kosulį veikiantys • Acetilcisteinas - B kat. • Jodo prep. - pavojingi. • Kromonai (nedokromilis, kromolinas) - B kateg. • Leukotrienų antagonistai - netirti. VT veikiantys • Jei vemia, skirti antihistaininį prep. mekliziną (Bonine), ondasetroną (Zofran). • Antihelmintiniai: piperazinas - B, pirantelis ir mebendazolis - C. Antikoaguliantai • Heparinas - netinka. • Netiesioginiai antikoaguliantai - netinka. Vitaminai ir pan. • Vit. D perdozavimas gali sąlygoti njg. hiperkalcemiją (aortos stenozė, koarktacija). • Polivitaminai nėščiosioms: Gravinova, Pregnacare, Super-Multy Mineral, Prenatal Care. • Sintet. Vit. K - C kateg., nėštumo pabaigoje gali sukelti eritrocitų hemolizę ir branduolinę geltą. • Vit. C didelės į/v dozės g.b. persileidimo priežastis. • Folio r. - 4 sav. iki pastojimo ir pirmus 3 mėn. gali apsigimimų skaičių. • Fe profilaktiškai 50-100 mg/parai, o trūkstant Fe - 200 -250 mg/parai. (anemija tada, jei nėšt.25 r.l., epit.ląst. tinka, kai ligonio organizmo atsparumas mažesnis (stacionare), o bakteriostatiniai prep. > tinka ambulatoriškai. 5. Svarbu, kokio poveikio AB: ekstraceliuliniai ar intraceliuliniai. Pvz. chlamidinės, mikoplazminės inf., listeriozės, lėt.granuliomatozės gydymui tiks intraceliulinį pov. turintys AB - makrolidai, fluorochin, rifampicin, kotrimoksazolis. 6. Svarbi patologinio proceso lokalizacija ir prep. patekimo galimybės. 7. AB parinkimą sąlygoja ir vaiko kep., inkstų, kraujodaros būklė, alergija. III. “P a k a n k a m o s A B d o z ė s ” d ė s n i s 1. Patologiniame židinyje turi susidaryti pakankama terapinė AB koncentracija. Tai pasiekiama skiriant nemažesnes nei optimalios AB dozes. 2. Homeopatijos neleistinumas AB terapijoje. Gydant nepakankamomis dozėmis, liga g. virsti lėtine, atsiranda atsparių bakterijų. 3. Mega dozės skirtinos sergant sepsiu, pūlingu meningitu - bet tik mažai toksinių AB (džn. laktaminių) 4. Mažesnės dozės skiriamos esant inkstų ar kep. nepakankamumui bei pirmų 7 d. njg., ypač neišnešiotiems (nes jų fermentinė sisema dar nesusiformavusi). Mažesnės dozės skiriamos ir vartojant vst. profilaktiškai. 5. AB terapinis efektyvumas vertinamas ne anksčiau nei po 24-36 h, bet jei pradinė antibakt. terapija gerai apgalvota, ją koreguoti netikslinga iki 48-72 h. 6. AB terapijos kursas: • ne G+ kokus (nuo diafragmos aukštyn ?) II karta. Veikia G+ kokus ir G- lazdeles. III karta Veikia > G- lazdeles (žemiau diafragmos) IV karta Veikia G+ (ir Stph.aureus) kokus ir G- (ir Pseudomonas aeruginosa) lazdeles. I karta: 1. Cefazolinas (Kefzol, Cefamezin) 2. Cefalotinas 3. Cefaleksinas 4. Cefadroksilis (Duracef - prolonguotas) II karta: • Praeina hematoencefalinį barjerą. 1. Cefuroximas (Zinacef, Zinnat) 2. Cefamandolis 3. Cefakloras (Ceclor, Vercef) 4. Cefprozilis (Cefzil susp., tab -1-2k.) III karta: 1. Cefotaksimas (Claforan) 2. Ceftazidimas (Fortum, Kefadim) 3. Ceftriaksonas (Rocephin, Lendacin, Oframax) 4. Cefoperazonas (Cefobid) IV karta: 1. Cefepimas (Maxipime) - klinikiniai išbandymai Nepageidaujamas poveikis: 1. Toksiškesini už penicilinus - hepatotox., nefrotox., AlAT, AsAT. 2. Alergija - silpnesnė nei penicilinų atv. 3. Sukelia disbakteriozę ir superinfekciją Karbapenemai • L.platus spektras: veikia G+, G- aerobus ir anaerobus. 1. Imipenemas + cilastatinas (Tienam) 2. Meropenemas (Meronemas) - (praeina HEB, bet l.brangūs) Karbacefemai 1. Lorakarbefas (Lorafem) Cefamicinai • Pan. į cefalosporinus. Monobaktamai • Veikia G- lazdeles 1. Aztreonamas (Azactam) Glikopeptidai 1. Vankomicinas (Vancocin, Vanmixan): rezervinis AB, vartojamas meticilinui atsparių Stph. ampicilinui atsparių enterokokų ir metronidazoliui atsparių Cl.difficile sukeltai inf. gydyti. Jis yra efektyviausias antiStph. prep., bet 0,5g =20$ 2. Teikoplaninas - naujausias. 3. Ristomicinas - nevartojamas dėl hematotoxiškumo. * * * * * * * * * * * * “ F A K U L T A T Y V Ū S B A K T E R I C I D I K A I ” 1. aminoglikozidai 2. polimiksinai 3. rifamicinai 4. fosfomicinas Aminoglikozidai EFEKTYVUMAS (mažas)----------------------------------------------------------------------->->->->-> (didelis) Streptomicin Neomicin Monomicin Kanamicin Gentamicin Sizomicin Tobramicin (didelis) 8 m. • Tik naujieji pusiau sintetiniai didelio aktyvumo tetraciklinai (doxiciklinas). • Indikacijos: 1) Chlamydia 2) Mycoplasma 3) Ureaplasma urealyticum 4) Borrelia burgdorferi (Laimo liga) 5) Listeria monocytogenes 6) RA - poveikis fermentams + inf. • Doksiciklinas: Vibramycinum, Doxal, Clinofug. • Minociklinas: p/o. Jis taikomas ir acne vulgaris gydymui. • Oksitetraciklinas: lašai į akis - Innolyre 1% (?). Amfenikoliai • Chloramfenikolis (Levomycetin): geriausiai iš visų AB patenka į smegenų skystį. L.hematotoksiškas. Makrolidai • Veikia bakteriostatiškai. • Veikimo spektras: • G+ kokai • k.k. G+ lazdelės (listerijos, difterijos sukėlėjas) • k.k. G- lazdelės (H.influenzae, Campylobacter): jas > veikia k.k. naujieji makrolidai • mikoplazmos, chlamidijos • Ind.: • nesunkios G+ m/o, mikoplazmų, chlamidijų, H.inf., Bordatella petussis sukeltos ligos: tonzilofaringitas, otitas, sinusitas, bronchitas, pneumonija, kokliušas • reumato paūmėjimas ar pan., kai vaikai alergiški penicilinams • infekcinio endokardito profilaktika prieš įv.procedūras • Vst.: 1. Eritromicinas (Ilosone, Eryped). • veikimo spektras: G+ kokai, k.k. G- lazdelės (H.influenzae), mikoplazmos, chlamidijos • FK: vartojamas džn. p/o, bet g.b. į/v; gera rezorbcija iš VT; apie 65% susijungia su balt.; praktiškai visas išsiskiria su tulžimi ir tik 2-5% aktyvaus eritr.šalinama su šlapimu • dozė: 30-50 mg/kg/p. dalijama į 4 d. Kursas: 10 d. • paš.pov.: cholestazinis hepatitas, pseudomembraninis kolitas, retai - bėrimai. 2. Oleandomicinas: “silpnesnis” už eritromiciną 3. Midekamicinas 4. Josamicinas 5. Spiramicinas, klaritromicinas (Klacid, Fromilid) - rezervinis atipiniams sukėlėjams, roksitromicinas (Rulid) veikia ir bakteriocidiškai. 6. Diritromicinas 7. Azitromicinas (Sumamed): l.skiriasi nuo kt., veikia bakteriocidiškai. Vartojamas l.trumpai - ne ilgiau 3 d. (dozė - 10 mg/kg). Galima derinti su laktamatais. Šis vst. kaupiasi Leu, Mfg, su jais patenka į inf.židinį, ten Mfg fagocituojami, išsilaisvina azitromicinas ir inf.židinyje susidaro didelė baktericidinė koncentracija. Ypač gerai gydo mikoplazmines, chlamidines pneumonijas. Linkozamidai • Linkomicinas: veikia anaerobus, sukelia pseudomembraninį kolitą. • Klindamicinas Fucidinas • Veikia: G+ kokus, ypač Stph. • p/o susp., tab. Kiti antibakteriniai preparatai (ne AB) Sulfanilamidai Gerai besirezorbuojantys ir greitai išsiskiriantys (baltasis streptomicinas, norsulfazolis) - nebenaud. 1. Gerai besirezorbuojantys ir lėtai išsiskiriantys (etazolis) - nebenaud. 2. Gerai besirezorbuojantys ir l.lėtai išsiskiriantys - prolonguoti (sulfametoksazolis, sulfalenas, kotrimoksazolis (sulfametoksazolis+trimetoprimas; l.hematotoksiškas, naud.retai),) 3. Blogai besirezorbuojantys (ftalazolis) - nebenaud. Nitrofuranai 1. Nitrofurantoinas (Furadoninas) - antrinei ŠT inf. profilaktikai nakčiai 2-3 mėn. 2. Furaginas 3. Furazolidonas Oksichinolinai • Enteroseptolis, intestopanas, meksazė - nebegaminami. • Intetriksas: veikia šigeles, salmoneles, jersinijas, Stph., Candida; naudojamas bakteriniam viduriavimui, disbakteriozei ir amebiazei gyd. Girazės inhibitoriai (chinolonai) 1. Nalidikso r. grupė (senieji chinolonai): • nalidikso r.(Nevigramon), oksolino r.(Gramurin), pipemido r. (Pimidel): ŠT inf. gyd. (nebenaud.) 2. Fluorochinolonai (naujieji chinolonai): • veikimo spektras l.platus • “fakultatyviniai” baktericidikai - tinka užleistų inf. gydymui • vartojimas p/o prilygsta parenteriniam • patenka į ląst.vidų ir ten sudaro didelę koncentraciją veiks intraląstelinius m/o (chlamidijas, mikoplazmas, listerijas) • sudaro didelę koncentraciją kauluose, ofloksacinas - likvore • aktyviame pavidale išsiskiria su šlapimu (naud. suaugusiųjų cistito gyd.) • ind.: ŠT inf., gonorėja, kt. • vst.: • ciprofloksacinas (Ciprobay, Ciprinol, Cifran) - p/o, į/v. • ofloksacinas (Tarivid, Zanocin) - p/o, į/v. • norfloksacinas (Nolicin, Norbactin) • naujausi - perfloksacinas (Abactal, Peflacine), trovafloksacinas, grepafloksacinas (Raxar ?) • nepageidaujamas veikimas: • nesubrendusiems gyvūnams pažeidžiamos galūnių kremzlės (nevartoti vaikams iki 12m., jei yra kita alternatyva) • VT: pyk., vėmim., pilvo skausmas, viduriavimas • CNS: galvos skausmas, diskomfortas, miego sutrikimai Nitroimidazoliai • Veikia: • anaerobus (klostridijos, bakteroidai) • pirmuonis (trichomonos, lamblijos) • H.pylori • Gardnerella vaginalis • Ind.: • anaerobinis sepsis, dujinė gangrena • peritonitas ( + gentamicinas) • sunki pneumonija • pirmuoninė liga • meningitas (šių vst. koncentracija likvore susidro 1,2k. > nei serume) • Vartoti valgant ar po valgio. • Metronidazolis (Efloran) • Tinidazolis (Fasigyn) Priešgrybeliniai preparatai • Nesirezorbuojančiais prep. (nistatinas, levorinas, mikonazolis) gyd. burnos gleivinės bei VT grybelinės ligos, gerai besirezorbuojančiais prep. (ketokonazolis) - vidaus org.grybelinės ligos. Yra ir į/v priešgrybinių prep. (amfotericinas B, mikonazolis). 1. Polieniniai AB (naud.retai): • nistatinas (Adiclair, Candio-Hermal susp.) • levorinas • amfotericinas B į/v 2. Imidazoliai: • ketokonazolis (Nisoral - rezorbcinis veikimas, p/o) • mikonazolis (Daktarin oral gel) 3. Triazoliai: • Flukonazolis (Diflucan - kapsulės p/o, esant makšties kandidozei vartoti 1 kartą) • Itrakonazolis (Orungal- rezorbcinis veikimas, p/o) 4. Alilaminai: • terbinafinas * * * * * * * * * * * * Antibakterinių prep. skyrimas profilatiškai 1. Vaikai, kurių apsauginiai mechanizmai prieš inf. nepažeisti: 1) Kontaktas su sergančiu meningokokine infekcija (ne anksčiau nei prieš 10 d. nuo hospitalizacijos dienos): rifampicinas 2) Kontaktas su sergančiu atvira TBC: 0,5 m. skiriamas izoniazidas. 3) Kontaktas su sergančiu kokliušu: eritromicino estolatas 4) Vaikai iki 4m., kontaktavę su sergančiu H.influenzae infekcija: rifampicinas, amoksicilinas 5) Njg.blenorėjos profilaktika: eritromicinas (Eupragin tepalas) akims, tetraciklino lašai (Innolyre) 6) Njg., gimę anksti nutekėjus vandenims ar sergant motinai pielonefritu: amoksiciklinas 7) Njg., kurių motinos serga sifiliu: benzilpenicilinas 8) Erkės įkandimas: iki 8 m. - amoksiciklinas 5d., > 8m. - doksiciklinas 5d., erkinis Ig. 2. Vaikai, kurių apsauginiai mechanizmai prieš inf. pažeisti: 1) Vaikai, turintys š.ydų, infekcinio endokardito profilaktikai: benzilpenicilino ar makrolidų 2) Reumato atakų profilaktikai: prolonguoti penicilinai 3) Vaikai po splenektomijos (pneumokokinio sepsio pavojus): benzilpenicilinas 4) Recidyvuojančio ūminio otito profilaktika 5) ŠT organų inf. recidyvai dėl lėtinio pielonefrito: nitrofurantoinas ar pan 6) Po š. operacijų: II ar III kartos cefalosporinai 7) Vaikai po intubacijos, tracheostomijos ir DPV 8) Likvorėja po galvos traumos 9) Vaikai, sergantys ūmine leukemija ir gydomi citostatikais 10) Ilgai gydomi didelėm GK dozėm 11) Platūs nudegimai Svarbiausių vaikų ligų gydymas antibakteriniais preparatais ŪVRI 1. Rhinitis acuta - nosies gleivinės užd. 2. Rhinopharyngitis acuta - ūmine sloga sergantiems kūdikiams užd. paprastai neapsiriboja nosies gleivine, o išplinta į ryklės gleivinę. 3. Nasopharyngitis acuta - tai ryklės, o ne nosies liga • JAV ūminiu faringitu vadinama angina, Lietuvoje - tik užpakalinės ryklės sienelės paraudimas. • Rinitą sukelia rinovirusas, AB neskiriami, bet juos vartoti pradedama: • jei sloga pūlinė • kai baigiasi rinitas ir prasideda sinusitas • jei 3 d. užpakalinė nosies ertmės dalis sterili, o po to atsiranda bakterijos. • Nasopharyngitis acuta etiologija: • virusai 70 - 80% • A gr. Strp. (15 - 30%) - žymi eritema ir eksudacija, pažandžio liaukos • pneumokokas, Stph., mikoplazma, Moraxella catarrhalis • H.influenzae • meningokokas (pasėlis, ekspres diagnostika) • ŪVRI atveju AB skiriami, jei: (negalima spręsti kategoriškai, reikia spręsti individualiai) 1. Leukocitozė ar formulės nukrypimas į kairę, CRB 2. Vaikas karščiuoja > 4 d. 3. Atsirado nauja karščiavimo banga (prasidėjo bakterinė infekcija), pvz., sergant gripu 4. Vaikai, kuriems inf. linkusi “nusileisti žemyn” 5. Serga ir karščiuoja kūdikis ar vaikas iki 3 m. Skiriama fenoksimetilpenicilino p/o, I kartos cefalospor. Tonsillitis acuta • Etiologija: 1. Pirminis tonzilitas: • A gr. hemolizinis Strp. • Stph. • retai: pneumokokas, H.influenzae, mikoplazma. Iki 3m.: virusai (Herpes, adenovirusai, Koksakio) 2. Antrinis tonzilitas bus sergant: • inf. mononukleoze • difterija • Plaut - Vincento angina • skarlatina • agranuliocitoze • Jei sergant ūminiu tonzilofaringitu pasėlyje iš ryklės ar nuo tonzilių išaugo Stph. aureus, tai net įtariant streptokokinę ligos etiologiją gamtiniai penicilinai netinka, nes juos suardys Stph. gaminama laktamazė. 1999 m. VUL S.aureus jautrumas penicilinams - 0%, I kartos cefalosporinams - 100%. • Vst.: • klasikinis AB - 1) natūralus penicilinas (fenoksimetilpenicilinas); 2) I kartos cefalosp. (cefadroksilis (Duracef 1x)); 3) makrolidai; 4) II kartos cefalosp. (cefuroksimas (Zinnat)). 1) ir 2) svarbiausi • aminopenicilinai netinka alergiškiems vaikams, draudžiami sergant inf.mononukleoze, gali sukelti disbakteriozę, g.b. derinami su klavulano r. ar sulbaktamu, jei m/o atsparus. • Gyd. kursas gydant pūlingą tonzilitą - 10 d. • Negydant komplikacijos: reumatas, paratonzilinis ar užryklinis pūlinys, postreptokokinis GN. Otitis media acuta • Etiologija: 1. S. pneumoniae - 39% 2. H.influenzae - 30% 3. Mor. catarrhalis (G- kokas) - 10% 4. Strp. pyogenes 5. Virusai 6. Mycoplasma pneumoniae - 0,1% • Komplikacijos: otitis media purulenta; mastoiditis, otoanthritis; smeg. abscesas. Nevartojant AB, komplikacijų 20%, gydant - 2,8%. • Pneumokoko atsparumas: eritromicinui - 50%, segant otitu - 68% (Prancūzija). Lietuvoje 7,3% atsparūs penicilinui, 9% - mažai jautrūs. • Gyd.: • lengvu atv. pradėti nuo amoksicilino. Jei po 3-4 d. nėra efekto - amoksicilinas + klavulano r. (ypač jei H.inf. ar pneumokokas gamina laktamazę). Kursas: 7 - 10 d. arba • II kartos cefalosp. (cefuroksimas p.o ar parenter.) ar III kartos cefalosp. (ceftriaksonas (Rocephin, Lendacin) - 50 mg/kg į/r viena injekcija; cefpodoksimas (JAV)) • makrolidai (tik ne eritromicinas) - galima bandyti naujuosius (bet mikoplazminė et.. tik 0,1%) Sinusitis acuta • Etiologija: • Strp.pneumoniae ir H.influenzae (50 - 70%) • Mor. catarrhalis - 30% 20% H. inf. ir Mor. catar. padermių gamina laktamazę - netinka natūralūs penicilinai. • Lėtinio sinusito etiologija: S.aureus, anaerobai, G- flora. • Sinusitu susergama užsidarius sinusų angoms () dėl nosies gleivinės paburkimo susirgus ūminiu rinitu ar nazofaringitu (tuoj prisideda bakterinė infekcija pūlinis sinusitas). • Kūdikiams ūminis etmoiditas sudaro apie 75% visų vaikų sinusitų. • Gyd.: 1. Amoksicilinas + klavulano r. 2. II kartos cefalosp. p/o - cefuroksimas, cefakloras, ypač tinka alergiškiems vaikams. 3. III kartos cefalosp. - cefpodoksimas (JAV) 4. Naujieji makrolidai - rečiau 5. Linkozamidai - lėtinio sinusito gyd. • Kursas ne H.inf .> M.pneum. > Strp.pneumoniae > hemoliz.Strp. 1999 m. - S.aureus, M.pneumon., H.inf. • pagal amžių: kūdikiams - Stph.aureus, 1 - 6 m. - S.pneumoniae, mokyklinis amžius - M.pnaumoniae. • Gyd.: • 1) amoksicilinas + klavulano r.; 2) II kartos cefalosp.; 3) naujieji makrolidai. • Nenustatytos etiol. pneumonijos gyd.: 1. Vidutinio sunkumo: • kūdikiams - cefuroksimas p/o arba amoksicilinas + klavulano r. p/o • 1 - 8 m. vaikams - amoksicilinas + klavulano r. p/o, cefuroksimas p/o. jei įtariama atipinė pneumonija - vienas iš anksčiau minėtų AB + naujasis makrolidas. • mokyklinukams - naujieji makrolidai (Klacid, Sumamed), po to - kiti 2 2. Sunkesnė pneumonija - į/v prep., įv.deriniai. Vegetotropinės medžiagos. Priešnuodžiai. • Rec., kurių mediatorius Ach vadinami cholinorec. Vst.: cholinomimetikai, cholinoblokatoriai. Klasifikacija: IX. CHOLINOMIMETIKAI (ChM): • žarnyno ir šlap. pūslės tonusą, žarnų peristaltiką, atpalaiduoja sfinkterius, sukelia bronchospazmą, visų liaukų hipersekreciją, bradikardiją. 1. Tiesiogiai veikiantys: a) M- ChM - pilokarpinas, aceklidinas, muskarinas (raudonoji musmirė) b) N-ChM - (lobelinas, cititonas), etimizolis, nikotinas 2. Netiesiogiai veikiantys (anticholinesterazinės medž.: blokuoja cholinesterazę, kaupiasi Ach) Tiesiogiai veikiantys: • Aceklidinas: vartojamas dinaminio žarnų nepraeinamumo (po op.) atveju; injekcijomis • Muskarinas: termolabilus, vandenyje tirpus nuodas; priešnuodis - MChB (atropinas) • Lobelinas, cititonas: buvo vart. sustojus kvėpavimui, bet jie tik laikinai suaktyvina kvėp.centrą • Etimizolis: skatina antinksčių funkciją • Nikotinas: vaikams ypač pavojingas pasyvus rūkymas Netiesiogiai veikiantys: 1. Grįžtamo veikimo prep.: a) Tretiniai aminai (0,1% fizostigmino tirp., galantaminas): • patenka į CNS • vart.:miastenijai, polineuritams, liekamiesiems reiškiniams po encefalitų gydyti, apsinuodijus atropinu, antidepresantais (amitriptilinu), neuroleptikais, trankviliantais; dekurarizacijai. b) Ketvirtiniai aminai (prozerinas, oksazilis, piridostigminas): • nepatenka į CNS • vart.: esant žarnų parezei 2. Negrįžtamo poveikio: • fosforo oraganiniai junginiai (insekticidai: chlorofosas, dichlofosas, karbofosas) • antidotai: • dipiroksimas, izonitrozinas (dietiksimas, pralidoksinas) - cholinesterazės reaktyvatoriai • atropinas - leisti skubiai, prieš skr. plovimą; vėliau leisti kas 15 - 20 min. II. CHOLINOBLOKATORIAI (ChB): 1. MChB 2. N anticholinerginės medž. MChB • Ką veikia ir kur naud.: • dažnina ŠSD (vart.: bradikardijai, reanimacijai) • bronchospazmą ir KT sekreciją • skr., žarnų, kasos, tulžies takų, šlapimtakių lyg.raum. tonusą • skr. sekreciją ( ir rūgštingumą, ir mucino sekreciją) • seilių ir bronchų sekreciją (vart.: premedikacijai) • plečia vyzdį, paralyžuoja akomodaciją (vart.: oftalmologijoje) • priešnuodis (apsinuodijus P org.junginiais, klofelinu, rezerpinu, raudona musmire) • pašalina vestibulinio aparato sutr. • Preparatai: 1. Atropinas: 0,01 mg/kg vienkartinė dozė (veikia 6-8 h); 0,2 - 0,3 lašo 0,1% tirpalo/kg x 3-4 k. p/o 2. Platifilinas: didesnis spazmolitinis efekt., mažiau džiovina gleivines, silpniau veikia akomodaciją 3. Skopolaminas (Aeronum): supimo ligai 4. Solutanas (beladona + efedrinas + …): vaikams nevart. N anticholinerginės medž. a) Ganglioblokatoriai (benzoheksonijus, pentaminas): • išsiplečia arteriolės (mažiau - venulės) • AKS, CVS, spaudimas MKAR (vst. tinka plautinė edamos atv.) b) Periferiniai miorelaksantai: • nedepoliarizuojantys (tubokurarinas, arduanas, trakriumas) • depoliarizuojantys (ditilinas) - - - - - - - - - - - - Adrenerginių medž. klasifikacija: I. ADRENOMIMETIKAI (AdrM) 1. Tiesiogiai veikiantys: • - AdrM • - AdrM (1 Adr rec. daug širdy stiprėja ir dažnėja susitrauk., gerėja imp.laidumas) • mišrūs AdrM (Adr, dopaminas) 2. Netiesioginio veikimo (efedrinas) - AdrM • Vst.: 1. NA: • lašinamas į/v • nepageidaujamas veikimas - kraujotakos centralizacija (atsidaro anastomozės tarp arteriolių ir venulių kr. patenka į venules kraujotakos centralizacija): sutrinka perif. mikrocirkuliacija, inkstų nepak., anurija, smeg. išemija, traukuliai, plaučių edema. 2. Mezatonas 3. Fetanolis - p/o esant lėt.hipotoninėms būklėms 4. Naftizinas, ksilometazolinas, oksimetazolinas - lašai į nosį (ne ilgiau 48 h) 5. Klofelinas (klonidinas) - antihipertenzinis, dažni apsinuodijimai - netenka sąmonės dėl kolapso. • FD: • siaurina beveik visų organų krg. • slopina žarnų motoriką • šlapimtakių ir tulžies latakų tonusą • sfinkterių tonusą • Indikacijos: • kolapsas • lėt.hipotoninės būklės (fetanolis) • rinitas, sinusitas, otitas - AdrM • Poveikiai: • stiprina ir dažnina š. susitraukimus • gerina imp.laidumą š. laidžiojoje sistemoje • arteriolių pasipriešinimą, plaučių krg. pasipriešinimą • bronchospazmą • Vst.: 1. Izoproterenolis (izadrinas 1 = 2): gerina AV laidumą 2. Dobutaminas (dobutreksas 1>>>2): vartojamas ūmaus ŠN, sepsinio ir kardiogeninio šoko atv., apsinuodijus AdrB. 3. Orciprenalinas(Alupent), fenoterolis(Berotec), brikanilis, salbutamolis(2>>1): bronchus plėst • Nepageidaujami pov.: tachikardija, ekstrasistolija, rankų tremoras Mišrūs AdrM • Adr (epinefrinas): • veikia 1, 2 ir Adr rec.: 1. Stimuliuoja š. veiklą 2. Plečia bronchus, tinka gydyt virusinį krupą (inhaliacijomis), stabdyti kraujavimui iš nosies (vietiškai), nosies gleivinės patinimą 3. AKS 4. histamino išsiskyrimą: tix anafilaksinio šoko gyd. • vienkartinė dozė (į poodį, į/r., į/v): 0,01 mg/kg (0,01 ml/kg 0,1% tirp., bet ne >0,5 ml), galima pakartoti po 15 min., po to - tik po 4h. • nepageidaujamas pov.: tachikardija, skilvelinės ekstrasistolės, hiperglikemija, plaučių edema. • Dopaminas: • veikia ir bei dopamino rec.: • Ind.: šokas, MŠT, ūmus ŠN, ūmus IFN. • Dozės: 1. Mažos (2-5 g/kg/min.): stimuliuoja tik dopaminerginius rec. (plečia inkstų, mezenterines, vainikines, galūnių krg., gerina šių organų mitybą) 2. Vidutinės (5-15 g/kg/min.): stimuliuoja ir Adr rec. (stiprėja, bet nedažnėja š.susitraukimai, plečiasi griaučių krg., gerėja cirkuliacija, nedidėja spaudimas MKAR nebūna pl.edemos) 3. Didelės (> 20 g/kg/min.): stimuliuoja ir Adr rec. ( perif.krg. pasipriešinimas ir AKS, trinka cirkuliacija, blogėja inkstų mityba, t.y. veikia kaip NA) Efedrinas (netiesioginio veikimo AdrM) • Skatina NA išsiskirti į sinapsės plyšį ir trukdo rezorbuoti iš ten. • Nesuyra VT’e, ilgiau veikia, patenka į CNS ir ją dirgina: AKS, plečia bronchus, skatina š.veiklą, mažiau anemizuoja nosies gleivinę. • Ind.: bronchospazmas, ūminis rinitas. • Efedrino nebėra, nes vart. narkomanai ir sportininkai. Didžiausia paros dozė vaikui - 3 mg/kg. II. ADRENOBLOKATORIAI (AdrB) 1. AdrB (pentolaminas, tolazolinas, prazosinas; retai naud.): plečia periferines krg. (preparatai, kuriems būdingas dalinis AdrB veikimas: hidralazinas, Na nitroprusidas, droperidolis) 2. AdrB • veikimas: • tachikardiją • O2 pareikalavimą miokarde, gerina miokardo atsipalaidavimą • veikia antiaritmiškai • AKS • ind.: • š.ritmo sutrikimas (ir sinusinė tachikardija) • paauglių širdies hiperkinezinis sindromas • cianozės - dusulio priepuoliai • hipertrofinė ir dilatacinė KMP • arter.hipertenzija, portinė hipertenzija • 3 prep. grupės: • blokuoja 1 ir 2 Adr rec. (propranololis, oksprenololis, pindololis) • selektyviai blokuoja 1 Adr rec. (atenololis, metoprololis) • mišrus poveikis - blokuoja ir Adr rec. (labetalolis, karvedilolis) • nepageidaujamas veikimas: • silpnina miokardo susitr. - g. sukelti bradikardiją, AV blokadą, ŠN • g. sukelti bronchospazmą, hipoglikemiją, kolapsą (nederinti su verapamiliu) • okulokutaninis sindr. (pažeista ragena, išberta ir sustorėjusi oda) • ūmus buitinis apsinuodijimas 3. Simpatikolitikai (blokuoja NA biosintezę bei jo kaupimąsi poganglinių simpatinių neuronų galūnėse): a) Rezerpinas, oktadinas, metildopa - arter. hipertenzijai gydyti b) Bretilis (ornidas) - aritmijai gydyti (po MI) - - - - - - - - - - - - BENDRIEJI ŪMINIO APSINUODIJIMO GYDYMO PRINCIPAI 1. Nuodo pašalinimas iš organizmo: a) Iš skr b) Iš žarnyno c) Iš kr. 2. Nuodo neutralizacija (antidoto terapija) a) Nerezorbuoto nuodo b) Rezorbuoto nuodo 3. Sutrikusių organizmo funkcijų atstatymas (sindrominė terapija) Priešnuodžių klasifikacija: 1. Fiziniai: aktyvuota anglis 2. Cheminiai: nuodas nukenksminamas chem.reakcijų pagalba (MgO - rūgštys) 3. Biocheminiai: pakeičia toksino metabolizmą organizme (pvz., cholinesterazės reaktyvatorius dipiroksimas - P org. jung.) 4. Fiziologiniai (farmakologiniai): konkurenciškai veikia tas pačias funkcines sistemas, kaip ir nuodai (1 AdrM - 1 AdrB; nalorfinas - opijaus prep.; atropinas - P org.jung.) 5. Imunologiniai (arba antitoksinė imunoterapija) (serumas nuo gyvatės įkandimo; antidigoksininis serumas; serumas prieš blyškiąją musmirę) Nerezorbuoto nuodo neutralizacija (fizinė ir cheminė): • Aktyvuota anglis • Vazelino aliejus p/o (benzinas, žibalas, acetonas) • Enterodezas • MgO • Unitiolis p/o (sunkiųjų metalų druskos) • Desferalis (deferoksaminas) p/o (Fe prep.) Rezorbuoto nuodo neutralizacija: • Netiesioginio veikimo ChM (fiziostigminas) • M ChB • 1 AdrM • Nalorfinas • Desferalis (į/v) • Unitiolis, sukcimeras, penicilaminas (sunkiųjų metalų druskos) • Dipiroksimas • Etilo alkoholis • Na citratas (ŠVG, Ca druskos) • Metileno mėlis (nitritai, nitratai, anilino dažai) • Askorbino r. • Vit. K • Hemodezas Bronchus plečiantys preparatai. Kosulį veikiantys preparatai. B R O N C H U S P L E Č I A N T Y S P R E P A R A T A I Bronchų laidumą sąlygojantys komponentai (1 - 4 g.b. koreguojami vst.pagalba): 1. Bronchų spazmas 2. Bronchų gleivinės paburkimas 3. Bronchų liaukų hipersekrecija 4. Diskrinija - bronchų sekreto kokybinis pasikeitimas 5. Bronchoklazija - bronchiolių subliuškimas iškvepiant 6. Gleives gaminančių bronchų ląstelių hiperplazija Preparatų klasifikacija: 1. AdrM 5. GK 9. Kiti prep. 2. M ChB 6. Ketotifenas 10. Mukolitikai 3. Fosfodiesterazės inhibitoriai 7. Kiti H1 histaminolitikai 11. Infuzinė terapija 4. Kromonai 8. LT antagonistai 12. Antibakteriniai prep. Vartojimas: 1. Inhaliacijos: • Įprastiniai aerozoliniai aparatai • Dozuoti (kišeniniai) aerozoliai > 5 m. • Volumatikai ir kaukės su beinerciniai vožtuvais (“Babyhaler”) - kūdikiams nuo 1 mėn. • Sausų miltelių inhaliatoriai (spinhaleriai, dishaleriai) • Taisyklės vartojant dozuotus aerozolinius inhaliatorius: • suplakti balionėlį prieš vartojimą • prieš inhaliuojant giliai iškvėpti, po to atlošus galvą giliai pro burną įkvėpti • jei nėra efekto - kartoti po 20 min. 2. p/o 3. į/r., į/v AdrM 1. Mišrus AdrM: 3 - 5 ml 0,1% Adr tirpalas.: • Veikimas: • pašalina bronchospazmą - poveikis į 2 Adr rec. • pašalina bronchų gleivinės paburkimą - poveikis į rec. Bet : veikia į 1 rec. - tachikardija, ritmo sutr., plaučių edema • Inhaliacijos: dozę inhaliuot per 15 - 20 min. 3- 6 k./p.p. - tix virusiniam krupui • Parenteraliai: vidut.dozė ne > 0,35 ml (tada labiausiai veikiami 2 Adr rec.) • Ind.: • vyraujantis bronchų gleivinės paburkimas • bronchospazmas dėl anafilaksinio šoko • KI: status astmaticus (plaučių edemą sukels) 2. Netiesioginio veikimo AdrM: efedrinas (0,1% tirp.3 mg/kg/p. p/o) • veikia ilgiau nei Adr (3 - 5 h), turi poveikį į CNS • nebenaud. nes narkomanai jį naud. 3. AdrM: 1) 1 + 2: izadrinas (euspiranas) • jų bronchodilatacinis efektas 10 k. > negu Adr, bet neveikia į (gleivinės paburkimo ne) • didelis nepageidaujamas pov. į širdį 2) 2 > 1: orciprenalinas (inhaliac., parenter.vartojimas; vst. - Alupent, Asthmopent); ipradolis (?): • atpalaiduoja bronchų lygiuosius raum. • pagerina mukociliarinį indeksą • reguliuoja mediatorių išsiskyrimą iš putliųjų ląst. ir bazofilų 3) selektyvūs 2 AdrM: • fenoterolis (Berotec) • fenoterolis + kromonas (Ditec) • salbutamolis (Ventolin) • terbutalinas (Bricanyl) • klenbuterolis (Spiropent) • Šių penkių vst. veikimas: 2 >>>> 1 70 - 200 kartų, be to jie 2 k. daugiau mukociliarinį indeksą • Salmeterolis (Serevent): 2 >>>> 1 85 000 kartų; veikia 12 h, vartojamas palaikomajai terapijai gydant lėtinę bronchinę astmą. Skiriamas vaikams > 4 m. 4) naujieji AdrM: • formeterolis (Oxis ?): ilgo veikimo 2 AdrM + greito veikimo (?) • salmeterolis + flutikazonas (inhal.GK) Seretide Discus: skirti vaikams > 4 m. • salbutamolis + ipratropiumas (M ChB) Combivent: dozuotas aerozolis M ChB • Skirti, jei vyrauja cholinerginės obstrukcijos mechanizmas: • dusulio priepuoliai naktį (n. vagus veikla ) • bronchų hipersekrecija skystais vandeningais skrepliais • krg. parezę rodantis raudonas dermografizmas • Vst.: • Ipratropiumo bromidas (Atrovent) - sintetinis M ChB • Ipratropiumas + fenoterolis (Berodualis) • Atropinas ir solutanas nebevartojami. Fosfodiesterazės inhibitoriai metilksantinai Teofilinas (eufilinas, aminofilinas): • Veikimas: • plečia bronchų lyg. raum. • plečia plaučių krg. ( spaudimą MKAR) • stimuliuoja mukociliarinį klirensą • gerina dujų apykaitą plaučiuose • slopina tromb.agregaciją (gerina mikrocirkuliaciją) • Nepageidaujamas veikimas: poveikis į š., gleivinių dirginimas, AKS • Dozavimas: • astminė būklė - 5 - 7 mg/kg, po to 1 mg/kg/h į/v • jei nėra galimybės ilgalaikei infuzijai - 4 - 5 mg/kg kas 6 h • vidutinė dozė p/o bronchospazmo atv. - 10 mg/kg/p. • Nenaud. inhaliacijomis, nes dirgina gleivines; tiriama koncentracija kraujo serume. Kromonai • Veikimas: • slopina fosfodiesterazę ( histamino išsiskyrimą) • stabilizuoja putliųjų ląst.membranas • uždaro aktyviuosius Cl- kanalus • Indikacijos: • vartojamas tarp astmos priepuolių, kai: išgydyti inf.židiniai, iškosėtos gleivės vartojant mukolitikus, > 5 m. vaikams • alerginis rinitas ir konjunktyvitas • Preparatai: • Kromolinas (Intal, Cromo - ratiopharm, Cromohexal) • Na nedokromilis (Tilade - aerozolis, > 2 m. vaikams; Tilarin - įpuršk.į nosį, > 12 m.; Tilavist - lašai į akis, > 6 m.) • Nenaud. per bronch.astmos priep., nes bronchospazminės medž.jau išsiskyrusios ir be to šie vst. neplečia bronchų. GK • Veikimas: • veikia LT ir PG sintezę • kapiliarų sienelės pralaidumą • slopina užd.ląst.aktyvaciją ir migraciją • bronchų lyg.raum. rec. jautrumą • Jei bronchai susiaurėja dėl gleivinės edemos, efektyvūs tik GK. Bet jie turi nepageidaujamų reišk. • Vartojimas: • Į/v prednizolono iki 7 - 10 mg/kg/p. - esant “nebylaus plaučio” sindromui • Inhaliacijos - ilgalaikiam gyd.; beveik neturi sisteminio pov.; netinka priep. metu • Vst.: • beklometazonas (Beclofort, Becodisk) • budenozidas (Pulmicort) • flutikazonas (Flixotide) • flunizolidas (Inhacort) • Nepageidaujamas veikimas: burnos kandidozė, disfonija, kosulys H1 histaminolitikai Ketotifenas: • Antiastminis vst., bronchų neplečia, bet veikia antialergiškai (t.p. naud. vaikų egzemos gyd.). FD: • slopina histamino ir LT išsiskyrimą • slopina Eo imuninę aktyvaciją • slopina alergeno sukeliamą KT reaktyvumą • Kursas: 2 - 3 mėn., nutraukti per 2 - 4 sav. • Vst.: Zaditen, Ketotifen • I kartos H1 histaminolitikai naud. retai, nes džiovina KT gleivinę. LT antagonistai • LT - užd. ir proastminiai mediatoriai, išsiskiriantys iš putl.ląst., Eo. Jie susijungia su rec. KT’e, sukelia bronchospazmą, gleivių sekreciją, kapiliarų pralaidumą. • Vst.: • montelukastas (Singulair):6-14 m. vaikam; 5 mg kramtomos tab.1x prieš miegą. Kursas iki 6mėn • zafirlukastas (Accolate) - > 12 m.vaikams Kiti prep. 1. Histoglobulinas, neobenzinolis - istoriniai prep. 2. Heparinas - šiek tiek slopina Hist išsiskyrimą; esant astminei būklei slopina metabolinę acidozę, hipoksiją, hiperkoaguliaciją, DIK. 3. Nifedipinas 4. Mg sulfatas Mukolitikai Kartais obstrukciją, alergizuoja. Infuzinė terapija • Taikoma astmos priep. ir astminės būklės metu. Tikslai: • sugrąžinti skysčių daficitą • sureguliuoti elektr.balansą • skystinti bronchų sekretą • Nedėti kristaloidų (?) Antibakterinė terapija Taikoma esant bronch.astmos paūmėjimui. Skiriama, jei yra klinikinių, rentgenolog. Ir laboratorinių bakterinės inf. požymių: cefalosporinai; aminoglikozidai, makrolidai, linkozamidai. Neskirti penicilinų. K O S U L Į V E I K I A N T Y S P R E P A R A T A I • Bronchų sekreto fiziologinė reikšmė: 1. Mechaniškai saugo bronchų epitelį 2. Gaudo virusus 3. Veikia antibakteriškai 4. Kondensuoja, sušildo, drėkina orą • 3 fiziologiniai mechanizmai svetimai medž. pašalinti: 1. KT virpamųjų blakstienėlių judesiai (mukociliarinis indeksas ar klirensas) 2. Bronchiolių peristaltika 3. Kosulio refleksas • Kosulio fiziologija: yra trumpa įkvėpimo fazė, po kurios užsidaro balso plyšys, ir forsuotas iškvėpimas. Atsidarius balso plyšiui, oras prasiveržia staiga dideliu spaudimu. Procesą kontroliuoja kosulio centras. Jį dirgina: 1) signalai iš KT (trachėjos bifurkacija, gerklos); 2) centrinis kosulys - kokliušas; 3) ekstrapiramidiniai dirgikliai - ausis, tarpšonkauliniai nervai, pleura. • Skrepliai(bronchų sekretas + seilės): gelis, sudarytas iš GP molekulių, sujungtų disulfidinėm jungtim • Vaikų kosulys dažniau būna viršutinių, o ne apatinių KT ligų požymis. • Kūdikiams kosulio refleksas netobulas, jų bronchinis medis siauresnis dažna obstrukcija Klasifikacija: I. Atsikosėjimą lengvinantys prep.: 1. Prep., skatinantys atsikosėjimą: a) Refleksiškai veikiantys b) Rezorbciškai veikiantys 2. Mukolitikai II. Kosulį slopinantys prep.: Atsikosėjimą lengvinantys • Veikimo mechanizmas: • skatina bronchų liaukų sekreciją • skystina bronchų sekretą • žadina KT virpamojo epitelio judesius • Jei kosulys sausas, šie prep. suvilgo bronchų gleivinę, minkština kosulį - skrepliai lenkviau iškostimi, atsidaro bronchų spindis. • Pigiausias ir saugiausias expectorans - paprastas vanduo (daug šiltų gėrimų, karšta liepžiedžių arbata, šiltų garų inhaliacijos, buitiniai oro drėkintuvai) 1. Prep., skatinantys atsikosėjimą: a) refleksiškai veikiantys prep. - dirgina skr. rec. ir refleksiškai veikia bronchus bei jų liaukas: • čiobrelių ekstraktas • piliarožės šaknis • gebenės ekstraktas • plikojo saldymedžio šaknis • likorinas - alkaloidas iš daugelio augalų b) rezorbciškai veikiantys prep. - išsiskiria per KT gleivinę, stimuliuoja bronchų liaukas, skystina skreplius, žadina virp.epitelio judesius: • Na jodidas • Amonio chloridas • Na hidrokarbonatas 2. Mukolitikai: • Prep.: • Proteoliziniai fermentai (chimotripsinas, chimopsinas, ribonukleazė) - tik istoriškai • Sintetiniai mukolitikai: acetilcisteinas, bromheksinas, ambroksolis, karbocisteinas, mesna, Pulmozyme (vienas iš naujausių ir efektyviausių mukolitikų - rekombinantinė DNR-azė; indikacija - cistinė fibrozė; kompensuojamas) • Veikimo mech.: • ardo bronchų sekreto ir skreplių rūgščių mukopolisacharidines skaidulines sistemas • skystina klampų bronchų sekretą • normina bronchų sekreto gamybą • pagerina skreplių pašalinimą, virpamojo epitelio aktyvumą • bromheksinas gerina atsikosėjimą, slopina sausą kosulį • acetilcisteinas - antidotas perdozavus acetainofeno Kosulį slopinantys prep. • Slopinamas atkaklus, neproduktyvus, sausas kosulys, nes išvargina, sutrikdo miegą (kokliušas). • Klasifikacija: 1. Centrinio veikimo 2. Periferinio veikimo 3. Mišraus veikimo • Kita klasifikacija: nenarkotiniai (Paxeladine, Falimint, Septolete) ir narkotiniai (kodeinas). Antialerginiai preparatai Tai vaistai, skirti: greitosioms alerginėms reakcijoms slopinti ar jų profilaktikai (anafilaksiniam šokui, angioneurozinei edemai, seruminei ligai, dilgėlinei, (?)BA). Jiems priklauso: 1) Antihistamininiai preparatai; 2) Serotonino antagonistai. Antihistamininiams preparatams priklauso: • Fiziologiniai histamino antagonistai; • Preparatai, slopinantys histamino išsiskyrimą; • Preparatai, blokuojantys histamino receptorius: • H1 receptorių blokatoriai (I ir II kartos); • H2 receptorių blokatoriai. Histaminas yra biogeninis aminas, kurio yra daug puliųjų ląstelių granulėse. Jis svarbus alerginių reakcijų vystymuisi, skrandžio sulčių sekrecijos reguliacijai. H2 receptorių yra skrandžio gleivinėje. H1 receptorių yra: • Odoje (sudirginus – bėrimas); • Bronchuose (sudirginus – spazmas); • Arteriolėse ir venulėse (sudirginus – išsiplečia); • Kapiliaruose (sudirginus – pabrinkimas dėl padidėjusio kapiliarų pralaidumo); • Aferentinėse nervų galūnėlėse (sudirginus – niežulys); • Žarnyne (sudirginus – ūmus viduriavimas). Fiziologiniai histamino antagonistai Veikia lygiuosius raumenis priešingai nei histaminas. Jiems priklauso adrenomimetikai (AM): 1. 2 AM – orciprenalinas, salbutamolis; 2. mišrūs AM – adrenalinas (anafilaksiniam šokui); 3. netiesiogiai veikiantys AM – efedrinas. Preparatai, slopinantys histamino išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių Jie slopina putliųjų ląstelių degranuliaciją, atsiradusią esant Ig E ir Ag sąveikai. Jiems priklauso: 1. Kromonai - kromolinatris; 2. Fosfodiesterazės inhibitoriai – ksantinai (teofilinas, aminofilinas); 3. Ketotifenas (?); 4. Gliukokortikoidai; 5. Heparinas; 6. Kofeinas. H1 receptorių blokatoriai Klasifikacija 1. I kartos (klasikiniai, neselektyvūs, sedatyviniai) – blokuoja ne tik H1 receptorius, bet kartu pasižymi ir cholinoliziniu, adrenoblokuojančiu poveikiu, slopinančiu poveikiu į CNS. 2. II kartos (neklasikiniai, selektyvūs) – blokuoja tik H1 receptorius ir neprasiskverbia pro hematoencefalinį barjerą. Farmakodinamika • Konkurencinio antagonizmo būdu blokuoja H1 receptorius. • Slopina histamino poveikį į H1 receptorius įvairiuose audiniuose. • H1 receptorių jautrumas histaminui yra žymiai didesnis nei sintetiniams H1 blokatoriams, todėl pastarieji efektyviausi greito tipo alerginių reakcijų profilaktikai. Jei alerginė reakcija jau įvyko, H1 blokatoriai tik gali perspėti naujų histamino porcijų sukeliamus reiškinius; jie nepajėgia išstumti su H1 receptoriais jau surišto histamino, o tik blokuoja dar neužimtus receptorius. Indikacijos • Alerginis rinitas. • Lėtinė idiopatinė dilgėlinė. • Angioneurozinė edema. • Seruminė liga. • Alerginė reakcija į įkandimą. • Anafilaksinio šoko profilaktika. • Atopinis dermatitas. • Bronchų spazmo profilaktika (II kartos). • Kosuliui slopinti (tik difenhidraminas). • Vėmimui slopinti (prometazinas, dimenhidrinatas). • Esant miego sutrikimams (I karta). • Apetitui stimuliuoti (?). • GN, reumatas, miokarditas (bet vėlyvųjų lėto tipo reakcijų neveikia). • Sinusitas (standartiškai skiriamas). Pasiteisina, jei alerginis. • Įeina į preparatų, vartojamų peršalimo ligoms gydyti, sudėtį. Nepageidaujamas poveikis • Mieguistumas, nuovargis, bet gali stimuliuoti CNS (ypač vaikui) apsinuodijus. • Anticholinerginis poveikis (džiūsta burna ir kvėpavimo takų gleivinė). • Apetito padidėjimas (jei nepageidaujamas masės - mas), prietvaras. • Gali alergizuoti. • Nėštumo metu: I karta (FDA) – C, II karta (FDA) – C ar B (loratadinas, akrivastinas). • Žindyvėms: įvairiai. • Aritmijos, QT intervalo prailgėjimas (II karta – astemizolis), ypač derinant su priešgrybeliniais preparatais, makrolidais, kai kuriais antiaritminiais vaistais. I kartos H1 blokatoriai • Difenhidraminas (dimedrolis): kosulys, miegas. • Prometazinas (pipolfenas): vėmimas. • Klemastinas (tavegilis): miegas, alerginių reakcijų profilaktika. • Kvifenadinas (fenkarolis): mažiau slopina CNS, silpniau džiovina gleivines. • Dimetindenas (?) (fenistilis): niežulys. • Dimenhidrinatas, meklizinas (?), moksatinas (?): jūros ir supimo liga. • Bromfeniraminas, chlorfeniraminas: įeina į peršalimo ligoms gydyti skirtų preparatų sudėtį. II kartos H1 blokatoriai • Astemizolis (Hismanal): veikti pradeda po 2 dienų; aktyvūs metabolitai veikia iki 1 mėn. Netinka, kai reikalingas greitas antialerginis poveikis. Kardiotoksiškas. • Terfenadinas (seldanas): panašus į astemizolį, bet ima veikti jau po 1 – 2 h. • Cetirizinas (Zyrtec): veikti pradeda po 1 h, veikia 24 h. Išskiriamas per inkstus (skirtingai nuo kitų). • Loratadinas (Claritine): ima veikti po 2 h, veikia 24 h. Clarinase: sudėtinis prep. (+ pseudoefedrinas). • Akrivastinas (Semprex). • Ebastinas (?) (Kestine). I ir II kartos H1 blokatorių skirtumai I karta II karta Veikimo pradžia Po 10 – 30 min. Po 1 h ar net 2 dienų Veikimo trukmė 4 – 6 h 12 – 24 h Anticholinerginis poveikis Yra Nėra Migdantis poveikis Yra Nėra Tachifilaksija Būdinga; keisti po 5 dienų Nebūdinga Kardiotoksinis poveikis Nebūdingas Būdingas Serotonino antagonistai Serotoninas pasižymi dirginančiu poveikiu, sukelia skausmą ir niežulį įkandus vabzdžiui ar nudilginus augalui. Kliniškai svarbūs yra: • 5 – HT1 – 2 rec. konkurenciniai antagonistai: ciproheptadinas (Peritol). Mažina niežulį, gerina apetitą. Neskiriami iki 6 mėnesių amžiaus. • 5 – HT3 rec. antagonistai: ondansetronas (Zofran), granisetronas (Kytril), tropisetronas (Navoban). Vartojami vėmimui slopinti (po švitinimo, po narkozės, ciklinis = acetoneminis vaikų vėmimas). Priešuždegiminiai preparatai Tai vaistai, skirti vėlyvosioms (lėtosioms) alerginėms reakcijoms ir autoalerginėms patologinėms būklėms gydyti. Jiems priklauso: 1) Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NPV); 2) Lėto veikimo antireumatiniai vaistai: antimaliariniai prep., penicilaminas, ciklosporinas ir kt.; 3) Gliukokortikoidai (GK). Uždegimo fazės: • Ūminis uždegimas: mediatoriai (histaminas, LT) sukelia audinių paraudimą, patinimą, skausmą, bendrą ir lokalų karščiavimą. • Imuninė reakcija: Ag poveikyje aktyvuojamos imunokompetentinės ląstelės. • Lėtinis uždegimas: mediatoriai (IL, IFN, GM – CSF) sukelia skausmą ir kaulo bei kremzlės destrukciją. Susidaro arachidono rūgštis bei eikozanoidai (PG, Tx, LT). Už PG produkciją uždegiminėse ląstelėse atsakinga ciklooksigenazė COX – 2 nėra identiška kitų ląstelių COX – 1. Uždegiminių mediatorių skirtumai: • Histaminas sukelia dilgėlinę, todėl H1 blokatoriai efektyvūs šios ligos gydymui. • Histaminas nedalyvauja RA patogenezėje, todėl H1 blokatoriai netinka šios ligos gydymui. Priešuždegiminių vaistų 2 pagrindiniai efektai: • Mažina sakusmą. • Sulėtina ir net sustabdo uždegimą. Tačiau NPV nesustabdo ligos progresavimo, todėl paprastai būtinas papildomas gydymas lėto veikimo antireumatiniais vaistais ar / ir GK. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NPV) - bendrybės Veikimo mechanizmas Blokuoja COX, todėl slopina PG ir tromboxanų sintezę iš arachidono rūgšties. Teigiamas terapinis NPV poveikis 1. Mažina karščiavimą („antipiretikai”); normalios temperatūros neveikia. 2. Uždegimą malšinantis poveikis. 3. Analgetinis poveikis: slopina uždegiminį skausmą, bet slopina ir skausmo impulsus požievyje, todėl efektyvūs esant galvos skausmams. 4. Slopina trombocitų agregaciją (ypač aspirinas). 5. Uždaro atvirą arterinį lataką naujagimiams (ypač indometacinas). 6. Gydo pirminę dismenorėją (ypač mefenamino rūgštis). Nepageidaujamas poveikis – irgi aiškinamas PG sintezės slopinimu. 1. Skrandžio ar žarnų gleivinės pažeidimas (opos, kraujavimas): naikina slopinantį PG poveikį skrandžio sulčių sekrecijai. Rizika didėja: • Kartu vartojant GK. • NPV vartojant priš valgį. • NPV vartojant prieš miegą. • Esant H. pylori infekcijai. Rizika mažėja: • Sutrinant aspirino (ar kt.) tabletę į miltelius. • Kartu vartojant protonų siurblio inhibitorius (Omeprazol) ar PG (Misoprostol); Arthrotec – sudėtinis preparatas (NPV + Misoprostol). Antacidiniai preparatai, histamino rec. blokatoriai neapsaugo nuo NPV žalojančio poveikio. 2. Intersticinis nefritas (fenacetinas). 3. Bronchų spazmas („aspirininė astma”). 4. Kraujavimas dėl trombocitų agregacijos slopinimo. 5. Nėštumas: potencialus teratogenas I 1/3; plautinė hipertenz. III 1/3 - per anksti uždaro arterinį lataką. 6. Dažni ūminiai apsinuodijimai. Vienu metu vartoti tik vieną NPV. 7. Rejė sindromas (aspirinas): toksinė hepatoencefalopatija vaikams dėl aspirino sąveikos su virusu (ypač gripo ar vėjaraupių), todėl vaikams aspirinas neskiriamas. NPV klasifikacija 1) Salicilatai (acetilsalicilo rūgštis, diflunisalis). 2) Paraaminofenolio dariniai. 3) Enolio rūgšties dariniai (pirazolonai ir oksikamai). 4) Propiono rūgšties dariniai. 5) Acto rūgšties dariniai (diklofenakas, sulindakas, indometacinas). 6) Fenamino rūgšties dariniai. 7) Koksibai (rofekoksibas, celekoksibas). 8) Sulfanilamidų dariniai (nimesulidas). 1. Neselektyvūs. 2. Selektyvūs COX – 2 (meloksikamas, koksibai, nimesulidas). Salicilatai – acetilsalicilo rūgštis (ASR) Gluosnis - „Salix”. 1830 metais iš jo išskirta salicilo rūgštis. Lanksva - „Spirea salicifolia”. Nuo jos kilo aspirino (ASR) pavadinimas. Farmakodinamika Slopina uždegimą, skausmą, mažina temperatūrą bei slopina trombocitų agregaciją. Farmakokinetika Vartojama per os po valgio (tabletę sutrinti). Kartu g.b. skiriami skrandžio rūgšt. - tys preparatai. Greičiau pasišalina su šarminiu šlapimu. Indikacijos 1. Reumato gydymas ir profilaktika (ūminis tonzilitas). 2. Artritai (nestabdo ligos progresavimo). 3. Uždegiminis skausmas (pulpitas, neuritas, miozitas, artritas). 4. Neuždegiminis skausmas (galvos skausmas). 5. Kraujo krešumo mažinimui (KA, MI, DIK). 6. Kavasaki liga. Dozavimas Suaugusiems 5 mg/kg kas 4 – 6 h. Nepageidaujamas veikimas • Virškinimo trakto pažeidimas. • Rejė sindromas. • „Aspirininė astma”. • Dažni apsinuodijimai. Kontraindikacijos • Opaligė. • Stemplės venų varikozė. • Hemofilija, trombocitopenija. • 7 dienos prieš operaciją. • Vaikams 39C; kas 6 – 8 h). G.b. skiriamas į/v siekiant uždaryti AAL. Klinikinis NPV vartojimas – karščiavimo gydymas Termoreguliacijos būdai 1. Poikiloterminis (graik. „poikilos” – įvairus): kūno t priklauso nuo aplinkos t. 2. Homoioterminis (graik. „homoios” – vienodas): kūno t pastovi. Centrinė termoreguliacija pagumburyje • Užpakaliniai branduoliai kontroliuoja šilumos gamybą („cheminė termoreguliacija”). • Priekiniai branduoliai kontroliuoja šilumos atidavimą („fizinė termoreguliacija”). • Gimdymo trauma, CNS infekcija… gali tai sutrikdyti centrinės kilmės karščiavimas. • Neišnešiotų naujagimių pagumburis 2 parų ir ne 0,5 mg/L, fluoro preparatai skiriami tik lokaliai: prieš miegą reikėtų sučiulpti fluoro tabletę, „praskalauti” burną seilėmis ir išspjauti. Tai rekomenduojama ir nėščiosioms. Dozavimas – maksimalios dozės: • 1 – 2 metų vaikui – 0,25 mg fluoro per parą. • 3 – 6 metų vaikui – 0,5 mg fluoro per parą. • 7 – 12 metų vaikui – 0,75 mg fluoro per parą. • Vyresniems – 1,2 mg fluoro per parą. • Fluoridų dozė t.b. maždaug 2 x didesnė. Preparatai • Tab. Natrii fluoridi pro infantibus. • Natrium fluoratum. • Fluodrops. • Fluotabs. • Fluoretten. Vitaminas E • Antiolsidantas, stabilizuoja ląstelės membraną, neutralizuoja laisvuosius radikalus. • Didina baltymų, fermentų sintezę. • Apsaugo plaučių alveoles ir surfaktantą. Indikacijos 1. Naujagimio ligos (sklerema, skleredema, RDS). 2. Sergant pūline destrukcine pneumonija. 3. Hipotrofija, hipochrominė anemija. 4. Miokardo distrofija. 5. SRV, celiakija, CF, lėtinis hepatitas… Vitaminas K Tai netiesioginis koaguliantas. Preparatai: • Vikasolis. • Konakion (?). Vitaminas C Sinonimas – askorbininė rūgštis. Vartojant 200 mg įsisavinama 70, vartojant > 200 mg rezorbcija sumažėja iki 50 ir net 16. Skiriamas C hipovitaminozei gydyti ir jos profilaktikai. Indikacijos: • Dirbtinis kūdikių maitinimas (karvės piene vit. C yra iki 2 mg, mamos piene – iki 6,7 mg). • Žiemos pabaiga – pavasaris (CNS astenizacija). • Ir kt. Vitaminas P Tai bioflavanoidai, gauti iš citrusinių vaisių ir pan. Mažina kapiliarų laidumą ir trapumą. Indikacijos: • Hemoraginis vaskulitas. • Hematurinis GN. • Skarlatina, tymai, gripas… Vitaminas B1 Sinonimas – tiaminas. Reikalingas miokardo veiklai bei normaliai periferinės NS veiklai. Kokarboksilazė – aktyvi tiamino forma (polineuritui, aritmijai, diabetinei komai gydyti ir kt.). Preparatai: • Thiaminum. • Benphothiaminum. • Ir kt. Vitaminas B2 (riboflavinas). Vitaminas B6 (piridoksinas). Prieštraukulinis. Skiriamas vartojant izoniazidą, cikloseriną. Preparatai: • Magne – B6. • Vitaminum B6. • Ir kt. Vitaminas PP Sinonimai: nikotino rūgštis, niacinas, vitaminas B3. • Plečia kraujagysles, gerina audinių kvėpavimą. • Reguliuoja cholesterolio ir lipidų apykaitą. • Gerina motorinę ir sekrecinę skrandžio funkcijas. • Gerina antitoksinę kepenų funkciją. Indikacijos: • Pelagra (delirium, dermatitis, diarrhea). • Hiperlipidemija. • Mikrosirkuliacijai gerinti. Preparatai: 1. Acidum nicotinicum. 2. Komplaminas (?). 3. Teonikolis (teofilinas + nikotininė rūgštis). Folio rūgštis • Sinonimas – vitaminas B9. • Dalyvauja DNR sintezėje, stimuliuoja eritropoezę (naudojama kraujodarai skatinti). Jei folio rūgšties trūksta nėščiajai, galimi vaisiaus nervinio vamzdelio apsigimimai, todėl 4 savaites iki planuojamo nėštumo ir pirmus 3 nėštumo mėnesius reiktų vartoti 0,4 – 0,5 mg folio rūgšties kasdien. Preparatai: • Apo – Folic. • Folic Acid. Vitaminas B12 Sinonimas – ciankobalaminas. Jį sintetina žarnyno mikroflora, t.p. jo gauname su gyvuliniu maistu (mėsa, kepenimis). Tai antianeminis vitaminas; t.p. būtinas nervinio audinio medžiagos – mielino – sintezei. Kiti vitaminai • Kalcio pantotenatas (vitaminas B5) • Kalcio pangamatas (vitaminas B15) • Cholino chloridas • Biotinas (vitaminas H) Polivitaminai Šiuos preparatus patartina vartoti kasdien valgio metu ar pavalgius. Atstovai: • Multi – tabs. • Vi – daylin (lašai, tabletės…). • Vibovit (įvairaus skonio milteliai). • Unicap (įvairios sudėties tabletės). • Kinder Biovital. • Neuro Max (B1, B6, B12). • KIDDI Pharmaton (su lizinu). • Feroglobin B12 (vit. B12, folio rūgštis, geležis ir kt.). Kortikosteroidų klinikinė charakteristika Klasifikacija: 1. Gliukokortikoidai (GK) – veikia angliavandenių apykaitą ir slopina uždegimą. 2. Mineralokortikoidai (MK) – veikia mineralų ir vandens apykaitą. 3. Lytiniai steroidai – svarbūs lytiniam brendimui ir antriniams lytiniams požymiams. Kortikosteroidų sekrecijos reguliacija: • Dalyvauja CNS, hipotalamas bei hipofizė (AKTH). • Jei sumažėja GK koncentracija, skatinama AKTH sekrecija stimul. antinksčių žievė. • Jei padidėja GK koncentracija, slopinama AKTH sekrecija. Kortikosteroidų sudėties ir kiekio kitimai lemia ir tai, kad 5 naujagimystės dieną ir 5 gyvenimo metais susikerta neutrofilų ir limfocitų kreivės. Antinksčių žievė turi cirkadienį veiklos ritmą: GK ryte produkuojama apie 90 (daug mažiau GK gaminama vakare ir naktį). Šis ritmas pastovus – nuvykus į kitą laiko juostą pasikeičia tik po 2 savaičių. Iš to seka keletas išvadų: 1. GK paros dozę tikslinga dalyti į 3 dalis: 50 - 7h ryto, 25 - 10h ryto, 25 - 12h dienos. 2. Palaikomoji paros dozė skiriama 1 kartą ryte. 3. Taip vartojant GK bus silpnesnis nepageidaujamas veikimas (mažiau slopinama antinksčių žievė). 4. Skiriant vakare, sutrikdomas cirkadienis ritmas (rytą nepakankamai išsiskiria AKTH ir GK). 5. Intensyviojoje terapijoje GK skiriama neatsižvelgiant į cirkadienį ritmą. Gliukokortikoidai (GK) Gydymas gliukokortikoidais Substitucinė terapija Skiriamos nedidelės dozės, atitinkančios organizme besigaminantį GK kiekį (0,1 – 0,2 mg/kg/parai). Indikacijos: 1. Labai padidėjęs GK poreikis: • Reanimacija, intensyvi terapija. • Anafilaksija. • Endotokseminis šokas. • Status asthmaticus. • Plaučių edema. • Virusinis krupas… 2. Lėtinis antinksčių nepakankamumas: • Adisono liga. • Adrenogenitalinis sindromas. • Nutraukimo sindromas… Farmakodinaminė terapija Tai ilgalaikis skyrimas daug didesnių GK dozių nei jų fiziologiškai reikia (1 – 3 mg/kg/parai). Siekiama šių poveikių: 1. Priešuždegiminis poveikis: • Stabilizuoja lizosomų membraną. • Stabdo proteolizinių fermentų plitimą, slopina hialuronidazę. • slopinamos visos 3 uždegimo fazės. 2. Antialerginis poveikis: • Mažina T limfocitų bei antikūnų gamybą. • Slopina histamino sintezę bei mažina audinių jautrumą histaminui. • imunodepresantai, nes slopina greitąsias ir lėtąsias alergines reakcijas. 3. Antitoksinis poveikis: • Didina kepenų fermentų (P – 450 ir kt.), dalyvaujančių detoksikacijoje, sintezę. 4. Antišokinis poveikis: • Normalizuoja mikrocirkuliaciją. • Stiprina atsakomąją kraujagyslių reakciją adrenomimetikams. 5. Poveikis kraujodarai: • Aktyvina eritropoezę (skatina eritropoetino sintezę). • Slopina limfopoezę, skatina limfoidinio audinio ir thymus involiuciją. • Didina neutrofilų kiekį. 6. Vaisiaus ir naujagimio organizme GK saktina surfaktanto sintezę (yra ir dirbtinių surfaktantų). Indikacijos GK skyrimui Kardiologija, reumatologija: • Aktyvus reumatas, • Nereumatinis miokarditas, • Širdies fibroelastozė, perikarditas, • RA, • Vaskulitas, mazginis poliarteriitas (PN), • SRV, SS, dermatomiozitas. Nefrologija: • Lipoidinė nefrozė, • Gasero (hemolizinis – ureminis) sindromas. Hematologija: • Hipoplastinė ir aplastinė anemija, • Įgyta autoimuninė hemolizinė liga, • Idiopatinė trombocitopeninė purpura, • Hemoraginis vaskulitas, • Ūminė leukemija. Pulmonologija: • Bronchinė astma, • Bronchiolitas, • Hamano – Ričo sindromas, • Neišnešiotų naujagimių RDS. Gastroenterologija: • Sunkus ūminis virusinis hepatitas, lėtinis agresyvus hepatitas, kepenų cirozė, • Sunkus toksinis viduriavimas. Kitos vaikų ligos: • Stemplės randėjimas po apsinuodijimų rūgštimis, • Sunkus kokliušas, • Kazabacho – Merito sindromas (gigantiška hemangioma su trombocitopenija), • D hipervitaminozė, • Encefalitas, • Alerginės odos, akių, nosies ligos (vietiškai). Sisteminiai GK preparatai 1. Natūralūs trumpai veikiantys (kortizonas, hidrokortizonas). 2. Sintetiniai vidutinės veikimo trukmės (prednizolonas, metilprednizolonas). 3. Sintetiniai ilgai veikiantys (triamcinolonas, deksametazonas, betametazonas) – netinka cirkadienei terapijai. Palyginamoji GK charakteristika Preparatas Dozių ekviv. (mg) Priešuždeg. aktyv. (sąl. vienetais) Mineralo kortikoid. aktyvumas AKTH sekrecijos slopinimas (sąl. vienetais) Svorio didėjimas Šalutinis poveikis VT Kortizonas 25 0,8 1 1 ++++ ++++ Hidrokortizonas 20 0,8 1 1 ++++ ++++ Prednizolonas 5 4 0,8 4 ++ ++ Metilprednizolonas 4 5 0,5 5 + + Triamcinolonas 4 5 0,5 5 0 + Deksametazonas 0,75 25 0 40 – 50 +++ ++++ Betametazonas 0,65 25 0 40 – 50 +++ ++ Preparatas Kušingo sindromas Arterinė hipertenzija Raumenų atrofija Psichikos sutrikimai Neu f - jos slopinimas T/2 (h) Kortizonas ++++ ++++ 0 ++++ ++++ 8 – 12 Hidrokortizonas ++++ ++++ 0 ++++ ++++ 8 – 12 Prednizolonas +++ ++ 0 +++ 0 18 – 36 Metilprednizolonas + + 0 + + 18 – 36 Triamcinolonas + + ++++ +++ 0 24 – 48 Deksametazonas ++++ +++ + +++ ++ 36 – 72 Betametazonas +++ ++ 0 ++ 0 36 – 54 Gydymo GK schemos 4) Įprastinė schema: • 2 – 3 savaites skiriama gydomoji GK dozė, kuri po to mažinama ir visai nutraukiama. • 5) „Trapecijos” schema: • Dozė pamažu didinama, tada 2 – 3 savaites skiriama gydomoji dozė, kuri po to mažinama. • 6) Alternuojanti terapija (labai tinka vaikams, sergantiems nefroziniu sindromu, kraujo ligomis): • Pradžioje taikomas nepertraukiamas gydymas optimaliomis GK dozėmis. • Toliau dozės palengva mažinamos skiriant vaistą kas antrą dieną. • Taip mažiau slopinami antinksčiai, mažiau atsilieka vaiko ūgis, rečiau būna Kušingo sindr. • • Pavyzdys: • 09 21: 5 tab. + 5 tab. • 09 22: 0 • 09 23: 5 tab. + 5 tab. • 09 24: 0 • 09 25: 5 tab. + 4,5 tab. • 09 26: 0 • 09 27: 5 tab. + 4 tab. • 09 28: 0 • 09 29: 5 tab. + 3,5 tab. • ir t.t. 7) Intermituojanti terapija: • 3 – 4 dienas gydoma, o po to daroma 3 – 4 dienų pertrauka. • Vaikams skiriama retai, nes pranašesnė yra alternuojanti terapija. 8) „Puls – terapija”: • 20 – 30 mg metilprednizolono į/v 2 – 3 dienas, po to pereinama prie įprastinio gydymo per os. • Taip gydomos kolagenozės (SRV). 9) Vietinis gydymas GK: • Inhaliacijos bronchinei astmai gydyti (bekotidas, fliksotidas). • Švirkštimas į pažeistus sąnarius, kai pažeista nedaug (1 – 2) sąnarių. • Švirkštimas į pleuros, perikardo, pilvaplėvės ertmes bei į nugaros sm. kanalą. • Vartojimas klizmomis gydant opinį kolitą. • Vartojimas fonoforezės būdu (naudojant UG aparatą). • Lašai į akis (gydant neinfekcinį uždegimą). • Lašai į nosį (alerginiam bei vazomotoriniam rinitui). • Tepalai odai (Betnovate, Cortoid, Apulein, Dermovate). Nepageidaujamas GK poveikis GK audiniuose ir organuose su ląstelių citoplazmos receptoriais sudaro kompleksus, patenka į ląstelės branduolį ir keičia tam tikrų genų funkcijas kinta baltymų, fermentų sintezė kinta medžiagų apykaita. Dažnai sunku atskirti tiesioginį gydymo efektą nuo nepageidaujamo veikimo. Pvz., slopinama Ak gamyba antialerginis poveikis, bet kartu slopinamas ir imunitetas. K. Glinas: „Naudojant farmakodinaminę terapiją kortizonu vieną patologinę būklę keičia kita”. 1) Organizmo imuninių savybių slopinimas (jei kursas ilgas): • Slopinama Ak gamyba. • Slopina limfocitų ir plazminių ląst. – svarbių imuniteto nešėjų – funkcijas. • Mažina Leu fagocitinį aktyvumą. • Mažina globulinų kiekį. Todėl: • Gali paūmėti latentinės infekcijos (TBC, haimoritas, pulpitas, grybelinės infekcijos). • Infekcija gali generalizuotis (bet trumpi GK kursai skiriami ir esant septinei pneumonijai…). • Gal reiktų vaikui, ilgai gydomam GK, skirti ir AB?… • Skiepijimas tą mėnesį, kai buvo vartojami GK, yra neveiksmingas. 2) GK nutraukimo sindromas: ilgai vartojant GK, atrofuojasi antinksčių žievė. Vartojant didesnes GK dozes antinksčių žievės f – ja prislopinama jau nuo 3 – 5 dienos. Po 1 – 2 mėnesių kurso antinksčių žievės f – ja neatsistato iki 0,5 – 2 metų. Todėl staigiai nutraukus GK vartojimą: • Gali atsinaujinti pagrindinė liga. • Gali atsirasti antinksčių nepakankamumo reiškinių (astenija, hipotonija, karščiavimas). Todėl: • GK reikėtų skirti imituojant cirkadienį ritmą. • Prieš gydymo nutraukimą reikėtų skirti vit. C – jis indukuoja GK sintezę. • Po ilgo gydymo GK skirti analeptiką – etimizolį (aktyvina AKTH sekreciją). • Įvertinti operacijų riziką: jei operuojamas vaikas, kuris paskutinius 6 mėn. buvo gydytas GK, operacijos metu galimas šokas dėl ūminio antinksčių nepakankamumo. Todėl iš vakaro ar ryte reikėtų sušvirkšti 0,4 – 0,5 mg/kg prednizolono. Tokia pati dozė t.b. sulašinta operacijos metu bei švirkščiama kas 6 valandas po operacijos. Dozę palaipsniui mažinant, per 1 savaitę grįžtama prie iki operacijos taikyto gydymo GK. GK nutraukimo schemos: a) Jei gydymas truko iki 3 dienų, galima nutraukti iš karto. b) Jei gyd. 3 – 10 d., dozė 30, kol tampa fiziologinė (0,1 – 0,2 mg/kg prednizolono per parą). c) Jei gyd. 10 – 30 d., 1 – 4 dozės mažinimo dieną duodama 75 pradinės dozės, 5 – 8 dieną - 50, 9 – 12 dieną – 25. Vėliau mažinama, kol pasiekiama reikiama palaikomoji ar fiziol. dozė. d) Jei gydymas truko > 30 dienų, mažinama po 2,5 – 5 mg prednizolono per parą 3 – 7 dienas, kol pasiekiama palaikomoji dozė. 3) Virškinimo trakto pakenkimas: • HCl ir pepsino gamyba (gerėja apetitas). • Gali atsirasti gastritas, opos, perforacija, kraujavimas… • Atsirūgimai, sunkumas epigastriume, rėmuo gastrofibroskopija. • Opos neretai „nebylios” (dėl priešuždegiminio GK poveikio). • Komplikacijos dažnesnės kartu vartojant NSAID (NPV). • ??? Geriau skirti GK per os ar injekcijomis ??? 4) Vandens ir mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimas (ypač nuo kortizono ir hidrokortizono): • Kaupiasi Na+ ir Cl-. • Kaupiasi vanduo galimi patinimai. • Prarandamas K+ (su šalpimu) atsiranda hipokalemija. • Prarandamas Ca2+ (su šlapimu) dekalcinuojasi kaulai osteoporozė. Todėl ilgai gydant reikėtų: • Riboti skysčių ir druskos vartojimą. • Vartoti K+ turtingą maistą (pienas, varškė, slyvų ar razinų kompotas, bananai, abrikosai…). • Osteoporozės profilaktika: Ca2+ preparatai, Na fluoridas, anaboliniai steroidai (???). 5) Angliavandenių, baltymų, riebalų apykaitos pakitimai: • Hiperglikemija, gliukozurija, „steroidinis” diabetas. • Kušingoidizmas (būdingose vietose kaupiasi riebalai, pvz., mėnulio veidas), acne vulgaris, strijos. • Katabolinis efektas (baltymų irimas), antianabolinis efektas (stabdo baltymų sintezę). • Hipoproteinemija, A/G santykio pokyčiai, 0,04). • Visiška AV blokada, AV ritmas. • Ekstrasistolės. Priedas – periferiniai vazodilatatoriai esant lėtiniam ŠN: • Veniniai (deponuodami kraują veninėje sistemoje mažina prieškrūvį): • Nitratai (nitroglicerinas, sustakas, nitrongas). • Perlinganitas (?). • Arteriniai (mažina pokrūvį) – tiesioginiai vazodilatatoriai: • Hidralazinas (apresinas). • Na nitroprusidas. • Mišrūs (mažina ir prieškrūvį, ir pokrūvį) – AKF inhibitoriai: • Kaptoprilis, enalaprilis. Šiuo metu LŠN gydymui vartojami ŠVG bei AKF inhibitoriai (pirmosios dvi – arteriniai ir veniniai – vazodilatatorių grupės tuo tikslu paprastai neskirimos).
Šį darbą sudaro 19265 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!