Klausymasis

• netinkama patalpos temperatūra, kambario apstatymas, sienų spalva ir pan.
• mums neįdomu
• mes mąstome apie savo svarbesnes problemas
• mes pavargę
• mes susijaudinę
• galų gale - tiesiog tingime klausyti, juk klausymasis - sunkus darbas.
Gali būti ir sudėtingesnių vidinių priežasčių:
• Prie blogų klausytojų galima priskirti ir tuos,
• kurie:
• laiko save aptariamos temos specialistais ir turi parengtus atsakymus į visus klausimus;
• nenori klausyti kitų išsakomų kritiškų minčių apie save ir iškart audringai reaguoja;
• nesiklauso todėl, kad tiesiog... nemoka klausyti;
• turi neigiamą nuostatą kalbančiojo atžvilgiu, kuri trukdo susikaupti, kelia norą replikuoti;
• linkę viską vertinti.
Įdėmiai klausytis trukdo:
• Susirūpinimas savo problemomis.
• Skubėjimas, skuboti sprendimai. (80 proc. atvejų klausomės tik dvi pirmąsias minutes, o vėliau mintyse tariam sau: “viskas aišku.”
• Kritiškumas, negatyvi nuostata.
• Nusiteikimas prieš kalbėtoją: “Ką gi protingo jis gali pasakyti?”
• Siekimas įsitvirtinti, pasirodyti (kai labiau galvojam apie savo replikas, pastabas)
Klausymosi stiliai
• Žmonės skiriasi savo klausymosi stiliumi. Jame atsispindi mūsų asmenybė, charakteris, interesai, statusas, lytis, amžius. Klausymosi stiliaus pasirinkimą įtakoja ir situacija: vienaip klausome darbe ar per paskaitas, kitaip - namų aplinkoje.
• Klausytojas-simuliantas vaidina dėmesingą, nors mintys klajoja kažkur toli. Dėmesys simuliuojamas (lyg ir rodomas išorinis dėmesys) norint įsiteikti kalbančiajam; dažniausiai „nuoširdžiai" žiūrima į akis, linksima galva, įterpiami žodeliai "aha", "taip", "aišku", tačiau iš tikrųjų patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai.
• Įsigilinęs į save klausytojas daugiausiai dėmesio skiria sau: „Įdomu, koks aš jam atrodau - protingas ar kvailas?"
• Sėlinantis klausytojas paslapčia renka tą informaciją, kuri bus panaudota kalbančiojo puolimui.
• Atrenkantis klausytojas domisi tik tam tikra informacijos dalimi, kuri jam naudinga, reikšminga, įdomi ar pan. Visa kita - praleidžiama.
• Kategoriškas klausytojas: „Tai - gerai; tai - blogai".
• Klausytojas-aidas linkęs pakartoti paskutinį girdėtą kalbančiojo žodį.
• Klausytojas-veidrodis pakartoja paskutinę girdėtą kalbančiojo frazę, kurios žodžių tvarka dažniausiai būna pakeista.
• Svarstantis klausytojas: „Dabar aš suprantu, kodėl tu visa tai pasakoji". Neretai užbėgama į priekį: klausantysis trukdo kalbančiajam, skuba daryti išvadas, spėlioja būsimus įvykius,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!