Aktyvus klausymasis - refleksija

AKTYVUS KLAUSYMASIS Refleksija

Svarbi komunikavimo dalis su kitais asmenimis yra aktyvus klausymas. (kaip aš klausau)

Visa tai suvokiau tik gavusi šitą užduotį. Niekada nesusimąsčiau, kad skirtingose situacijose, su skirtingais žmonėmis aš klausausi taip pat skirtingai.

Pradėjau save stebėti, kaip aš klausausi paskaitų metu. Pamačiau, kad stengiuosi ne tik išgirsti man sakomus žodžius, bet stengiuosi suprasti ir jų reikšmę, kontekstą ir lektoriaus emocijas. Aktyvus klausymasis reikalauja susikoncentravimo, tad klausydamasi stengiuosi sutelkti dėmesį į tai, ką man sako. Girdžiu žodžius, ir stengiuosi suvokti jų prasmę. Tai reiškia, kad aš sukaupiu dėmesį į dėstytojo ar lektoriaus žodžius, ir ignoruoju pašalinius garsus ir triukšmą. Klausau ne tik todėl, kad turėčiau ką atsakyti, bet ir todėl, kad noriu suprasti „pagauti mintį“.

Bendraujant su drauge aš klausausi truputį kitaip. Stengiuosi tiksliai reaguoti į pašnekovės jausmus ir potyrius. Įsijaučiu į draugės situaciją, pradedu „skaityti tarp eilučių“. Stengiuosi būti atvira ir empatiška. Noriu ne tik girdėti ar suprasti draugės emocijas ar mintis, taip pat stengiuosi suvokti situaciją, kurioje ji atsidūrė. Toks bendravimas padeda man suprasti kitą žmogų ir užmegzti glaudesnį ryšį. Dažnai užduodu klausimų, kad išgirsčiau aiškesnį atsakymą. Stengiuosi parodyti, kad aš ne tik girdžiu, bet ir suprantu apie ką kalbame. Aš sakau „Taip, aš suprantu“, „Aš suprantu, ką tu nori pasakyti“ ar tiesiog pasakau kokią pastabą, kuri atitinka mūsų pokalbio temą. Taip pat aš linkčioju galvą, šypsausi, jei tai atitinka mūsų pokalbio temą. Tačiau ne visada man sekasi perfrazuoti mano draugės mintis. Labai norisi pamokyti elgtis „teisingai“ mano supratimu, norisi mokinti, kartais net auklėti. Tada draugė nutyla ir sako, kad ji skuba ir neturi laiko. Po kiek laiko paskambinu ir sakau, kad perlenkiau lazdą, atleisk.

Pavyzdžiui, bendraujant šeimoje, ar su artimu draugu mano klausymas būna dar kitoks. Klausau ramiai, natūraliai tęsiu pokalbį. Paprasčiausiai tyliu. Po artimojo kalbos, apibendrinu ką išgirdau.

Labai dažnai mano klausymasis priklauso nuo mano nuotaikos, nuo pokalbio svarbos. Kalbant telefonu su kai kuriais žmonėmis, galiu jiems nei pritarti, nei kažkaip reaguoti. Nes jiems tai atrodo visai nesvarbu. Jie kalba nesustodami, negalvodami apie tai ar man ši tema įdomi. Tada aš skaitau laikraštį ar naršau telefone. Kadangi neseku pokalbio, tai dažniausiai negaliu atsakyti į man užduotą klausimą pokalbio metu. Negaliu apibendrinti mūsų pokalbio. Kalbantysis supranta kad aš užsiėmusi kažkuo kitu ir baigia pokalbį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!