Klasicizmas. Kas? Kaip? Kur?

• Klasicizmo veiksniai
• Klasicizmo tragedija
• Klasicizmo komedija
• Klasicizmo dramaturgai
• Klasicizmo poezija
• Klasicizmo proza
• Klasicizmas Lietuvoje
Kas? Kaip? Kur?
• Klasicizmas – meno ir literatūros kryptis, prasidėjusi Renesansu ir trukusi iki Romantizmo.
• Atsirado XVI a. Italijoje, XVII a. įsitvirtino Vakarų Europoje, ypač Prancūzijoje, ir išsilaikė tam tikrose meno šakose bei literatūroje ligi XIX a.pr.
• Tarpiniai šios raidos etapai: Barokas (XVII a.), Klasicizmas siaurąja prasme (XVIII a.), Rokokas (XIX a. I p.). Etapai be griežtesnių ribų, susipynę, įvairuojantys pagal šalis.
• Klasicizmas – racionalistinis etapas, pagrįstas Descartes′o filosofija ir aristoteline N. Boileau poetika (L′art poetique,1674).
• Kalbant apie literatūrą, šiam žodžiui suteikiama kiek siauresnė prasmė – tai XVII a. prancūzų literatūra.
Kilmė
• Klasicizmo vardas yra lotyniškas.
• Romėnams classicus pirmiausia reiškė piliečių luomus, paskui classicus vardu pavadino pilietį, mokantį pirmos rūšies mokesčius; jo priešingybė buvo proletarius.
• Pagaliau classicus imta vartoti netiesiogine prasme: pirmos rūšies, geriausias, paveikslingas.
• Kiekviena tauta savo geriausius rašytojus vadina klasikais, bet XVII a. geriausiu metu ir meno mastu buvo laikomas graikų ir romėnų menas.
• Dėl antikinio meno siekimo ir dėl to, kad XVII a. rašytojus prancūzai laiko paveikslingais, mes juos vadiname klasikais, o visą amžių - klasicizmu.
XVII a. prancūzai savinosi iš antikinės literatūros kūrybai medžiagą ir formas:
• siužetus dažnai ima iš antikinio gyvenimo su pagoniškais mitologiniais dievais ir herojais;
• stengias išlaikyti grynus žanrus, nemaišyti tragedijos su komedija;
• išviršinę dramos techniką su trimis laiko, vietos ir veiksmo vienumais;
• rūpinas rodyti tik veikėjų dvasios gilmenas, dėl to dramos kūriniuose gausu vidaus veiksmo, maža išviršinio;
• vartoja iškilmingą, nudailintą, ritmingą kalbą.
Klasicizmo žmogus
• Prancūzai, kaip ir graikai ir romėnai, ryžtasi savo kūriniuose studijuoti ne gamtą, ne atskirus asmenis, bet žmogų apskritai.
• Žmogus nevaizduojamas nei jaunas, nei senas, nei išsigimėlis, nes tokie negali būti visuotiniai.
• Klasicizmo žmogus subrendęs, su išplėtotomis galiomis, kuo nors tipingas žmogus.
• Rodydami žmogų su jo ydomis ir dorybėmis, prancūzų klasikai stengias būti objektyvūs, nereiškia savos nuomonės.
• Veikėjai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!