Klasė, stratifikacija, nelygybė

IŠVADOS........................................................................................................................................
LITERATŪRA................................................................................................................................
Lietuvos politinio gyvenimo įvykiai, o pirmiausia rinkimai į valdžios institucijas, rodo, kad socialiai teisingesnės visuomenės kūrimas tapo paklausiausia politine preke. Visuomenės patiriamas socialinio teisingumo deficitas verčia politines jėgas kelti tikslus, kurie bendravardiklina visų partijų ir politinių sąjūdžių programas ir žada rinkėjams tai, kuo kapitalistinio ūkio sąlygomis mėgaujasi daugelio ES valstybių senbuvių piliečiai – oriu gyvenimu, kuris nepriklauso nuo asmens socialinės padėties. ES senbuvės į šį tikslą eina jau beveik pusšimtį metų, išnaudodamos ūkinės, socialinės ir kultūrinės modernizacijos rezultatus. Lietuvos politinėms jėgoms, žadančioms socialiai teisingesnį gyvenimą, tenka ieškoti savo kelio, nes gerovės valstybės sukūrimo sėkmė sąlygota ne tik politinės valios, bet ir visuomenės struktūrinių išteklių bei kultūrinių ypatumų.
Darbo tikslas. Aptarti klasės, stratifikacijos ir nelygybės sampratą visuomenėje.
2. Išsiaiškinti stratifikacijos reikšmę, dimensijas, sistemas.
3. Aptarti nelygybės klausimus.
Kaip teigiama ( ), vienas ryškiausių šių dienų prancūzų sociologų P.Bourdieu (1930-2002) plačiai naudojo klasės sąvoką. Tačiau jis griežtai kritikavo ekonominį klasės pagrindimą. P.Bourdieu nuomone “klasės yra rinkiniai agentų, kurie užima panašias pozicijas ir kurie būdami panašiose sąlygose priversti patirti panašius poveikius, veikiausiai įsigis panašias dispozicijas ir interesus ir dėl to panašiai veiks ir laikysis panašių požiūrių. Tačiau ši klasė popieriuje turi teorinę egzistenciją, kylančią iš teorijų. Tai nėra tikroji klasė kaip grupė, mobilizuota kovai: daugių daugiausia ji gali būti vadinama galima klase ta prasme, kad tai agentų rinkinys, patirsiantis mažiau kliūčių mobilizuojantis nei kuris kitas agentų rinkinys. P.Bourdieu vartoja tris pagrindines sąvokas: habitus, kapitalą ir lauką. Habitus yra sudarytas iš dispozicijų (polinkių, įgūdžių) rinkinio, kuris lemia subjektą veikti tam tikru būdu. Dispozicijos yra žmonių veiksmų motyvacijos pagrindas. Tačiau veiksmai nėra nulemti vien habitus, o atsiranda atitinkamo habitus ir socialinio lauko sankirtoje. Kiekvienas veikėjas siekia savo galios išraiškos specifiniame lauke, siekiant panaudoti savo turimą kapitalą. Kapitalas P.Bourdieu nėra vien ekonominis (nors tai yra efektyviausia kapitalo forma), bet ir simbolinis (socialinis ir kultūrinis). Socialinis kapitalas – tai kultūriškai, ekonomiškai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!