Socialinė stratifikacija

• tai socialinių padėčių hierarchija, kuri rodo nelygų turto, galios ir prestižo pasiskirstymą visuomenėje, ir kurios dėka ši nelygi padėtis perduodama iš kartos į kartą.
• socialinė grupė.
• Socialinė klasė – stambus taksonominis socialinės stratifikacijos analizės vienetas. Ši sąvoka atsirado gerokai anksčiau nei stratifikacijos teorija.
• Jau Platonas kalbėjo apie turtingus ir vargšus. Intensyviau „socialinės klasės“ sąvoka buvo tobulinama Anglijoje ir Prancūzijoje, XVIII – XIX a. Analizuojamos tokios antagonistinės socialinės grupės, kaip savininkai – nesavininkai, darbininkai – kapitalistai, turtuoliai – vargšai ir kt.
• Klasės sąvoka, kaip pakankamai „talpus“ analizės vienetas, skirta analizuoti esmingiausiems, bendriausiems visuomenės pokyčiams.
STRATOS SAMPRATA
• Strata (lot. strata - sluoksnis) yra konkretesnis ir lankstesnis analizės vienetas.
• Strata įtraukia daug žmonių su kokiu nors bendru savo statusinės padėties požymiu, susietų būtent tuo pagrindu (gamybiniai, ekonominiai, politiniai kriterijai – pareigos, išsilavinimas).
• Dalijimąsi į stratas apsprendžia ne bet koks, bet statusinis požymis, t.y. tas, kuris apsprendžia rangavimą visuomenėje: „aukščiau“-„žemiau“, „prestižiška“ - „neprestižiška“.
SOCIALINĖS GRUPĖS SAMPRATA
• Socialinė grupė – mažiau apibrėžtas ir fiksuotas analizės vienetas, kaip „strata“.
• Grupė – tam tikras skaičius žmonių, kurie tam tikru būdu veikia vieni su kitais, suvokia savo priklausymą grupei ir kitų suvokiami kaip tos grupės nariai.
STATUSO SAMPRATA
• Statusas (kartais vadinamas rangu) stratifikacijos analizėje užima ypač svarbią vietą. Jis nurodo, kad stratų egzistavimas žymiu mastu priklauso nuo vertinančiųjų faktorių: žmogaus elgesio manieros vienoje ar kitoje situacijoje, jo santykio su kitais (kitų atžvilgiu), nuostatų, grindžiamų tokiais kriterijais, kurie padeda jam surikiuoti save ir aplinkinius.
• Tačiau ne visuomet žmogui, kuris vertina, tie kriterijai, pagal kuriuos jis ranguoja žmones „aukščiau“ ar „žemiau“ bei pasirenka įvairius elgesio etalonus, yra akivaizdūs.
RANGAVIMO PROCESAS
• Rangavimo procesas grindžiamas tiek racionaliomis – mąstymo operacijomis (pvz., vertinant žmogaus pareigas, firmą, kurioje jis dirba).
• Vertinimo adekvatumas suvokiamas kaip santykinis. Visuomenėje visuomet egzistuoja įvairūs vertinimo kriterijai, o žmogus, vertindamas kažką, vadovaujasi įvairių vertybinių skalių, savo interesų ir gyvenimo tikslų junginiu.
• Tyrėjo tikslas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!