Socialinė nelygybė visuomenėje

Visuomenėje žmonės užima skirtingas padėtis ir nevienodai naudojasi socialinėmis gėrybėmis. Taigi jie priklauso skirtingoms stratoms (lot. stratum – sluoksnis).
Socialinė stratifikacija suvokiama kaip socialinių darinių egzistavimas vienoje ar kitoje visuomenėje.
Stratifikacija – tai socialinių padėčių hierarchija, kuri rodo nelygų turto, galios ir prestižo pasiskirstymą visuomenėje, ir kurios dėka ši nelygi padėtis perduodama iš kartos į kartą.
Šiuo metu labiausiai paplitę du socialinės stratifikacijos aiškinimai – funkcionalistinis ir konflikto teorijos.
• Nevienodi žmonių gabumai.
• Stratifikacija yra būtina ir neišvengiama bet kokios visuomenės egzistavimo prielaida.
• Taigi ji yra universali.
Funkcionalistų požiūris į stratifikaciją gali būti nusakomas: (2)
• Stratifikacijos sistemą formuoja socialiniai poreikiai.
• Stratifikacija kyla iš visuomenės poreikio susitelkti ir geriau koordinuoti bendrus veiksmus.
Funkcionalistų požiūris į stratifikaciją gali būti nusakomas: (3)
• Stratifikacija palengvina optimalų visuomenės ir individo funkcionavimą.
• Stratifikacija rodo bendras visuomenėje pripažįstamas socialines vertybes.
• Socialinė stratifikacija visuomenėje (galia) pasiskirstyta teisėtai.
Funkcionalistų požiūris į stratifikaciją gali būti nusakomas: (4)
• Užduotys, pareigos ir atlygiai paskirstyti visuomenėje teisingai.
• Ekonominė dimensija (pasiekimai) yra priklausoma nuo kitų visuomenės dimensijų
• (socialinės, kultūrinės, technologinės ir t.t.)
• Stratifikacijos sistemos keičiasi lėtai – evoliuciniu keliu.
Konflikto teorija. Pasak šios teorijos šalininkų (R. Dahrendorfo, Ch. R. Millso, T. Bottomore) stratifikacija egzistuoja todėl, kad tai naudinga žmonėms, kurie kontroliuoja 81 visuomenės gerybes (kapitalą, gamybos priemones, valdžią ir t.t.).
Valdžios ir galios perskirstymo galimybės labai nedidelės, todėl bet kurios visuomenės nariai kovoja dėl jų perskirstymo.
Ši kova gali vykti ne atvirai, latentine forma, bet pagrindas jai egzistuoti yra kiekvienoje socialinėje struktūroje. Žmogiškųjų konfliktų pagrindas yra ne ekonominės priežastys, o žmonių siekis perskirstyti valdžią.
KONFLIKTŲ TEORIJOS PAGRINDINIAI TEIGINIAI
• Stratifikacija gali būti universali, bet nėra būtina ir neišvengiama
• Stratifikacija kyla iš grupių konflikto ir varžybų.
KONFLIKTŲ TEORIJOS PAGRINDINIAI TEIGINIAI: (2)
• Stratifikaciją formuoja galingos socialinės grupės, kurios stengiasi išlaikyti savo galią mažesnėms grupėms. Pastarosios neišvengiamai tam priešinasi ir tokiu būdu mažina
• galingųjų ambicijas.
KONFLIKTŲ TEORIJOS PAGRINDINIAI TEIGINIAI: (3)
• Stratifikacija trukdo optimaliam visuomenės ir individo funkcionavimui, todėl visuomenė ir individas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!