Skurdas ir stratifikacija

Socialinė stratifikacija egzistuoja kiekvienoje visuomenėje.Vienų sociologų nuomone, stratifikacija yra tiesiog socialinė būtinybė, kiti teigia, kad tai galios santykių ir juose naudojamos prievartos pasekmė. Šiame darbe pagal socialinės startifikacijos teoriją panagrinėsiu skurdą – kaip vieną iš stratifikuojančių visuomenės veiksnių . Socialinė stratifikacija atskleidžia nelygybę, egzistuojančią visuomenėje tarp atskirų individų ar grupių. Individai turi skirtingas, nelygias galimybes priėjimą prie visuomenės išteklių, kas ir nulemia jų skirtingas pozicijas visuomenėje bei socialinės stratifikacijos schemose (A.Giddens, p.282). Taigi nelygybė yra pagrindinis socialinės stratifikacijos šaltinis.
Nors skurdas - kiekvienam suprantama sąvoka, tačiau tiksliai jį apibrėžti sunku, nes skurdas yra reliatyvus, daugiamatis ir laipsniškas. Nustatant skurdo ribą visuomenėje, reikia suskirstyti asmenis ar šeimas į skurstančias ir neskurstančias. Gyvenimo sąlygos laikomos skurdžiomis priklausomai nuo tuo metu visuomenėje susiklosčiusių socialinių ir ekonominių aplinkybių. Pirmiausia, skurdas dažnai painiojamas su nelygybe, nes skurstančiųjų sąlygos yra lyginamos su neskurstančiųjų, o dėl per plataus skurdo traktavimo skurstančiųjų skaičius gali būti labai išplėstas. Svarbu ir kiek tas skurdas tęsiasi. Viena yra netekti pajamų laikinai, keletą mėnesių, kita- kai pragyvenimo pajamos pastoviai menkos dėl mažai apmokamo darbo, dėl didelio išlaikytinių skaičiaus, ar dėl asmens psichinės negalios šalyje, kurioje neišvystyta socialinė apsaugos sistema arba struktūra tokiems žmonėms, todėl tai vadinama struktūriniu nedarbu.
Skurstančiais laikomi šeimos ir asmenys, kurie dėl nepakankamų materialinių, kultūrinių ir socialinių išteklių išstumiami iš šalyje susiklosčiusio bent minimaliai priimtino gyvenimo būdo.
Lietuvoje skurdo sluoksniui priklauso 25 – 80% gyventojų. Toks platus pasirinkimo laukas apsąlygotas, pirma, taikomų skirtingų skaičiavimo metodų; antra, vienas iš svarbiausių informacijos rinkimo metodų, naudojamų Statistikos departamento, yra Sodros duomenų bazėje sukaupta informacija apie dirbančiųjų mokamus privalomus draudimo mokesčius, socialines pašalpas, pensijas.
Didžiąją Lietuvos visuomenės dalį sudaro ne stabili, pastovias pajamas turinti vidurinioji klasė, bet santykinai nuskurdusi, socialiai, ekonomiškai ir ideologiškai susiskaldžiusi visuomenės dalis.
Tarp socialinių grupių atsiranda socialinė izoliacija. Kai nėra glaudžių tarpusavio ryšių socialinė distancija tampa pagrindiniu kriterijumi socialinių grupių išskyrimui. Labiausiai nutolusi nuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!