Klaipėdos uosto vaidmuo Europos transporto sistemoje

Transporto sistemos yra skirtos konkretiems vežimo tikslams ir vieną pagrindinių bet kurios transporto sistemos savybiu - atskiru transporto sistemos dalių suderinamumas. Klaipėdos uostas, kaip vienas bendros transporto sistemos elementu, turi buti suderinamas su kitais uostais, taip pat ir kitomis transporto sistemomis: gelezinkelių, automobilių, vidaus vandens transporto.
Uostas negali egzistuoti be kito ar kitu uostų, todel visais atvejais uosto infrastruktura ir darbu technologijos turi buti panašios i kitų uostų infrastrukturą (akvatoriju ir kanalu gyliai, gyliai prie krantiniuų, krantiniu ilgis ir pan.), o darbu vykdymo technologijos uostuose taip pat turi būti panašios. Pavyzdžiui, negalima krauti viename uoste metalo rulonu vertikaliai, o kitame uoste juos iškrauti horizontaliai, nes tai butu didelis papildomas darbas.
Dar svarbiau, kad pervežimu logistinis aprūpinimas būtu suderintas visoje transporto grandineje, t.y. nuo krovinio siuntejo iki krovinio gavejo, tarp ju labai svarbiuose transporto grandines elementuose - uostuose.
Transportas iš principo yra paslauga, todel ir uostas, kaip transporto sistemos dalis, turi tenkinti konkreciu paslaugu poreikius, o pagrindiniai uosto paslaugu pirkejai - tai kroviniu ir laivu savininkai, kuriems uostas reikalingas kroviniams i laivus ir kitas transporto priemones pakrauti ir jiems is ju iškrauti, taip pat laivams stovėti, rėmontuoti bei atlikti kitus darbus.
Klaipėdos uosto svarbiausi klientai - kroviniu srauto rytai-vakarai savininkai bei Lietuvos prekių eksportuotojai ir importuotojai, todel Klaipėdos uostas yra vienas bendros Europos transporto sistemos elementų, tuo pačiu metų vykdantis uosto funkcijas šioje sistemoje ir konkuruojantis su kitais šalia esančiais uostais.
Uosta bendroje transporto sistemoje geriausiai apibūdina konkretus uosto rezultatai, vienos pagrindiniu - krovos darbu apimtys, t.y. kiek kroviniu per metus uoste perkraunama. Šiaures ir Baltijos jūroje yra daugiau kaip 150 uostų, kurie vienas kitam daro įtaka. 1997 m. Klaipėdos uoste perkrauta 16,2 mln. t ivairiu krovinių. Daugiau krovinių negu Klaipėdos uoste Vakaru Europos bei Baltijos juros uostuose perkraunama: Roterdamo uoste - 300 mln., Antverpeno uoste - 106 mln., Hamburgo uoste - 65 mln., Le Havro...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!