Klaipėdos uosto konteinerių situacijos analizė

Transporte kroviniais vadinami visi daiktai nuo jų priėmimo momento gabenti iki įteikimo krovinio gavėjui.
Kroviniai klasifikuojami pagal tas jų savybes, kurios nusako įvairias jų vežimo ir saugojimo procesų puses, t. y. pagal pakrovimo-iškrovimo būdą, taros rūšį, masę, gabaritus, siuntos dydį, specifinius požymius, pavojingumą ir transporto priemonių įkrovumo panaudojimą.
• Vienetiniai kroviniai charakterizuojami gabaritų močiais, mase, forma, priimami vežti ir įteikiami gavėjui pagal kiekį ir masę.
• Suverstinius krovinius galima krauti ir iškrauti suverstinai, t. y. gali kristi iš aukščio, vertinami pagal apimtį ir masę, pavyzdžiui smėlis, anglis ir t.t.
• Piltiniai - skysti, pusiau skysti kroviniai. Jie vežami cisternose.
• be taros.
Pagal vienos krovininės vietos masę kroviniai skirstomi į:
• vienetinius normalios masės (iki 250 kg, o ritminiai kroviniai - statinės, ritės, kabeliai - iki 500 kg);
• padidintos masės (nuo 250 kg, o ritiniai - nuo 500 kg iki 30 tonų);
• sunkiasvorius (vienetiniai nedalomi 30 tonų ir didesnės masės). Jų gabenimui kelių transportu reikalinga atitinkamų organizacijų ir kelių policijos leidimas.
Pagal gabaritus kroviniai būna:
• leistini vežti bendrojo naudojimo keliais;
• stambiagabaritiniai, kurių vienas iš gabaritinių močių viršija leistinus: pločio 2,5 m, aukščio padėtyje paruoštoje vežti kartu su automobiliu 3,8 m (su konteineriu 4 m), ilgio išsikišus už kėbulo užpakalinio borto 2 m.
Pagal siuntos dydį:
• mažų partijų (iki 5 tonų);
• vidutinių partijų (nuo 5 iki 30 t);
• masiški (virš 30 t).
Krovinio partija - tai jo kiekis, pateikiamas vežti tuo pačiu metu, tuo pačiu adresu ir pagal vieną vežimo-ekspedicinį dokumentą.
Pagal specifinius požymius, kuriuos reikalinga įvertinti ruošiant, saugant, kraunant, vežant ir iškraunant, kroviniai skiriami į: greitai gendančius, pavojingus, antisanitarinius (šiukšlės, nešvarumai), gyvus (gyvuliai, paukščiai, žuvys, bitės ir t.t.).
1. Klaipėdos uosto konteinerių situacijos analyzė
2002 metais Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 19,7 mln.t krovinių, - tai 14,5 % daugiau negu 2001 metais ir 2,6 % daugiau 2000 metais. 2002 metų krovos rezultatas yra didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį.2002 metais Klaipėdos uoste perkrauta 71609...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!