Klaipėdos uostas – užsienio prekybos centras. Lietuvos prekybos laivynas

Pirmosios Lietuvos respublikos (1918 – 1940 m.) ūkis, prekyba bei visa ekonomikos konjunktūra susiklostė stipriai įtakojant tarptautinei Europos politikai. 1920 m. Vilniaus krašto praradimas ir 1923 m. Klaipėdos krašto prisijungimas įvyko „prižiūrint“ Tautų Sąjungai, iš dalies Sovietų Rusijai ir Vokietijai. Didžiąją tarpukario laikotarpio dalį Lietuva vystėsi be istorinės sostinės, bet savo sudėtyje turėjo jūrų uostą. Ekonomiškai reikšmingo objekto t.y. uosto įgijimas priklausė nuo Lietuvos pretenzijų santykiuose su Latvija Liepojos atžvilgiu ir valstybinio suvereniteto gynimo santykiuose su Lenkija Klaipėdos klausimu.
• Liepojos variantas atkrito 1921 m. pasirašius sienų sutartį su Latvija, o Klaipėdą Lietuva paėmė jėga, reaguodama ne tik į gyvybinius valstybės ekonominius interesus, bet ir į lenkų geopolitinės įtakos regione grėsmę.
• Nusistovėjusios teritorinės ribos apibrėžė erdvę, kurioje galėjo vykti Lietuvos užsienio prekyba. Tarpukariu (iki Antrojo pasaulinio karo) Lietuva bendrą sieną turėjo tik su trimis valstybėmis: Lenkija, Latvija ir Vokietija.
Atitekusio Lietuvai Klaipėdos uosto augimo tempai pastebimai kilo, atsirado galimybė priimti didesnius laivus, jie atgabendavo daugiau krovinių. Visą laiką buvęs nuošalus ir tik tarpukariu į visos valstybės ūkinius interesus pradėtas orientuoti uostas traukė jūrų laivų savininkus. Lietuvos, kuri neturėjo savo laivyno, kroviniai į užjūrio šalis buvo gabenami mokant kitiems laivams didžiulius prekių gabenimo (frachtos) mokesčius, kurie būdavo didinami dirbtinai, naudojantis valstybės „prie jūros, bet be jūrų laivyno“ silpnąja vieta. Kol nebuvo laivyno, tol abipusiai pilnaverčiai ryšiai tarp Lietuvos ir užjūrio prekybos partnerių (Didžioji Britanija, Olandija, Belgija ir k.t.) neegzistavo. Kaip toliau matysime, pasaulinė ekonominė krizė ir prastėjantys ekonominiai – politiniai santykiai su Vokietija vertė ieškoti lankstesnės ūkio politikos galimybių. Lietuvos jūrų prekybos laivynas, kuris tarpukaryje buvo ir dinamiškesnių valstybės ekonominės sistemos pokyčių veiksnys, pradėjo kurtis tik 1935 – 1936 metais. Šio vėlavimo priežasčių, šalia jūrinės kultūros stygiaus, turėtume ieškoti silpnoje geopolitinėje ir geoekonominėje valstybės situacijoje, pasireiškusioje per tarptautinės prekybos santykius.
Dėl pasaulio ekonomikos krizės laivai labai atpigo, nes sumažėjo jų paklausa. Latviai ir estai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!