Trečiojo Seimo vaidmuo formuojant Lietuvos užsienio politiką

1926 m. birželį Seime patvirtinta koalicinės Vyriausybės programa užsienio politikos srityje iš esmės neturėjo jokių ryškesnių teigiamų akcentų ir daugeliu atvejų tik kartojo ankstesnių krikščioniškosios demokratijos vyriausybių tikslus apie nekompromisę kovą su Lenkija dėl Vilniaus ir „Lietuvos žemių rinkimą su senąja Lietuvos sostine Vilniumi po Nepriklausomos Lietuvos vėliava“, politinę-ekonominę bičiulystę su Baltijos valstybėmis, Sovietų Sąjunga ir Vokietija, prekybinių-ekonominių ryšių tobulinimą arba plėtojimą su tolimesniais kaimynais Vakarų Europoje. Pirmoji stambi naujosios Vyriausybės klaida užsienio politikos srityje buvo demonstratyvus ir visiškai niekuo nepagrįstas įsipainiojimas į konfliktą su šalies Katalikų bažnyčia ir Šventuoju Sostu. M. Sleževičiaus Vyriausybė 1926 m. vasarą kategoriškai atsisakė pripažinti naujai įkurtą Lietuvos bažnytinę provinciją, kuri daugeliu aspektų atitiko ir šalies tikinčiųjų, ir valstybės nacionalinius interesus. Demonstratyvus diplomatinių santykių su Šventuoju Sostu įšaldymas tik menkino Lietuvos valstybės įvaizdį Europoje, stiprino šalies tarptautinę izoliaciją ir buvo naudingas naudingas tik Lietuvos priešams. M. Sleževičiaus Vyriausybė parengė ir pasirašė Lietuvos–SSRS...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!