Svarbiausios Lietuvos užsienio politikos problemos: santykiai su Sovietų Sąjunga, Vokietija ir Lenkija

Trys svarbiausios tarpukario Lietuvos valstybės asmenybės buvo šalies prezidentai Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius.
• A. Smetona pirmasis Lietuvos prezidentas. Valstybės Taryba jį išrinko laikotarpiu iki Steigiamojo Seimo sušaukimo. (1919-04-04 iki 1920-06-19m.) ir (1926-12-19 iki 1940-06-15m.).
• 1918m. Pabaigoje vokiečiams traukiantis į vakarus , Raudonosios armijos pajėgos artėjo prie Vilniaus. A. Smetona, A. Voldemaras ir M.Yčas išvyko į Berlyną prašyti finansinės ir karinės pagalbos. Vokietija pasirašė sutartį ir suteikė 100 milijonų markių paskolą.
• Aleksandras Stulginskis – antrasis Lietuvos prezidentas.
• Steigiamojo Seimo (1920-1922m.) pirmininkas, ėjo šias ir prezidento pareigas iki prezidentų rinkimų. 1922m. Antrą kartą išrinktas LR prezidentu (1922-12-21 iki 1926-06-07m.).
• Steigimasis seimas 1920-1921m. Ne tik svarstė svarbiausius užsienio politikos klausimus, bet ir dalyvavo derybose su Lenkija dėl Vilniaus krašto. Per derybas su politinėmis Vilniaus krašto grupėmis buvo svarstomas Vilniaus autonomijos klausimas, bet pasiekti teigiamų rezultatų nepavyko.
• 1923 m. prie Lietuvos prijungus Klaipėdos kraštą, 1924m. Gegužės 8 d. buvo pasirašyta Klaipėdos krašto konvencija. Klaipėdos kraštas tapo autonomine Lietuvos valstybės dalimi.
Tarpukario Lietuvos prezidentai
• Kazys Grinius – trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas.
• Išrinktas 1926m. Birželio mėn.7 dieną. Trečiojo Seimo (1926-06-07 iki 1926-12-19m.). Atsistatydino po 1926m. Gruodžio valstybės perversmo.
• 1926m. Rugsėjo mėnesį. Maskvoje pasirašė Nepuolimo ir neutraliteto sutartį su SSRS, kuria ši pripažino Lietuvos teises į lenkų okupuotą Vilnių.
• Pradėjo derybas dėl prekybos sutarčių su SSRS ir Vokietija.
Santykiai su Vokietija
• Iki 1933m. – pagrindinė užsienio politikos partnerė. Per nepriklausomybės kovų laikotarpį skolino ginklų ir pinigų: vokiečių savanoriai padėjo kovoti su Raudonąja armija. Pagrindinė ekonominė partnerė, teikė pramonės produkciją, pirko žemės ūkio produkciją.
• Po 1933m. Dėl Klaipėdos krašto santykiai ėmė blogėti. Jie visiškai pašlijo, kai Lietuva XX a. 4 -ame dešimtmetyje už kriminalinius nusikaltimus nuteisė Klaipėdos krašto gyventojus, kurie priklausė nacių partijai. Ekonominiai ryšiai tapo silpni.
• 1939 m. kovo 20 d. Vokietija paskelbė ultimatumą Lietuvai dėl Klaipėdos krašto perleidimo. Kovo 22 d. Ultimatumas buvo priimtas, į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!