1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovos su Sovietų Rusija, bermontininkais ir Lenkija

1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovos su Sovietų Rusija, bermontininkais ir Lenkija Padėtis Lietuvoje 1918 m. pabaigoje • 1918 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta pirmoji atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė. Jai vadovavo Augustinas Voldemaras. • Prasidėjo valstybės kūrimasis: organizavosi savivaldybės, policija, kariuomenė. • 1918 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašytos Kompjeno paliaubos. Po paliaubų demoralizuota ir pavargusi vokiečių armija be mūšių, palikdama daug karinio turto, traukėsi iš užimtų teritorijų. • Paskui vokiečius slinko Raudonoji armija. 1918 m. pabaigoje ji įžengė į Estiją Latviją ir Lietuvą. Vilnių bolševikai užėmė 1919 m. sausio 6 dieną. Į sostinę atvyko V. Kapsukas su revoliucine vyriausybe. 1919 m. vasario mėn., gavus nurodymą iš Maskvos, buvo paskelbta apie Lietuvos ir Baltarusijos Sovietų respublikų sujungimą ir Litbelo sukūrimą. 1918 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta pirmoji atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė. Jai vadovavo Augustinas Voldemaras. Prasidėjo valstybės kūrimasis: organizavosi savivaldybės, policija, kariuomenė. 1918 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašytos Kompjeno paliaubos. Po paliaubų demoralizuota ir pavargusi vokiečių armija be mūšių, palikdama daug karinio turto, traukėsi iš užimtų teritorijų. Paskui vokiečius slinko Raudonoji armija. 1918 m. pabaigoje ji įžengė į Estiją ir Lietuvą. Bolševikai užėmė ir visą Latviją, išskyrus vakarinę šalies dalį su Liepojos uostu. Vilnių Raudonoji armija užėmė 1919 m. sausio 6 dieną. Į sostinę atvyko V. Kapsukas su revoliucine vyriausybe. Ši „Laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė“ buvo sudaryta 1918 m. gruodžio 8 d. J. Stalino nurodymu. Stalinas tada buvo Sovietų Rusijos tautybių reikalų liaudies komisaras. Užimtoje teritorijoje bolševikai kūrė savo valdžią. Jie nacionalizavo stambesnes įmones, dvarininkų, vienuolynų, bažnyčių žemes su visu inventoriumi. Nusavinta žemė nebuvo išdalyta valstiečiams. Skirtingai nei Rusijoje, iš karto pradėti kurti „liaudies ūkiai“. 1919 m. vasario mėn., gavus nurodymą iš Maskvos, buvo paskelbta apie Lietuvos ir Baltarusijos Sovietų respublikų sujungimą ir Litbelo sukūrimą. Su bolševikais (Sovietų Rusijos RA) - (1918 m.gruodžio mėn.-1919 m.rugpjūčio mėn.). Tikslas – užimti Lietuvą ir įvesti sovietinę tvarką. Lietuvos vyriausybė 1918 m. lapkričio 23 d. (Lietuvos kariuomenės diena) pakvietė Lietuvos gyventojus ginti krašto. Per mėnesį savanoriais užsirašė apie 3 tūkst. vyrų. Iš viso Nepriklausomybės kovų laikotarpiu Lietuvos kariuomenės gretose kovėsi apie 10 tūkst. savanorių. • kautynėse su bolševikais ties Kėdainiais žuvo pirmasis karys savanoris Povilas Lukšys, kovoje dėl Alytaus žuvo pirmasis karininkas Antanas Juozapavičius. • Pagalbą kovose su RA suteikė vokiečių kariuomenė, netikėtai „padėjo” ir lenkai, puolę šiaurės bei rytų kryptimi. • Rezultatas – bolševikai išstumti iš Lietuvos. Su bermontininkais • (1919 m liepa – lapkritis). • Bermontininkai – kariniai daliniai iš rusų baltagvardiečių ir Vokietijos nelaisvėje buvusių Rusijos caro armijos karių, 1919 m. veikę Latvijoje ir Lietuvoje. Vadu buvo paskirtas buvęs caro armijos pulkininkas P.Bermontas Avalovas. • Tikslas – kovoti prieš bolševikus. • Bermontininkai užėmė šiaurinę Lietuvos dalį, plėšė vietinius gyventojus ir nė nesirengė kovoti prieš Raudonąją armiją. • 1919 m. lapkritį kautynėse prie Radviliškio juos įveikė Lietuvos kariuomenė. • Rezultatas – bermontininkai išstumti iš Lietuvos. Su lenkais (1919 m.balandžio mėn.-1920 m. lapkričio mėn.). Tikslas – atkurti ATR • Lenkijos kariuomenė puolė RA ir užėmė Vilnių (1919 balandžio 19 d.). Karo veiksmus mėgino sustabdyti Antantės valstybės, nustačiusios tris demarkacijos linijas, pagal kurias Vilniaus kraštas priskirtas lenkams. Kare su RA lenkai buvo išstumti iš Vilniaus, sostinė perduota Lietuvai. • 1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos sutartis. Sutartyje numatyta, jog bus nustatyta nauja Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos linija, prie jos nutraukti karo veiksmai, apsikeista belaisviais. Pagal šią sutartį Vilniaus kraštas ir Vilnius atiteko Lietuvai. • Tačiau lenkai sulaužė Suvalkų taikos sutartį. • 1920 m. Spalio 8 d. lenkų kariuomenė, vadovaujama Liucijano Želigovskio („želigovskininkai”) užėmė Vilnių ir veržėsi tolyn į Lietuvą. • Lietuvos kariuomenė laimėjusi kautynes prie Giedraičių ir Širvintų, sustabdė Želigovskio veržimąsi į Lietuvą. • Tolesnius karo veiksmus sustabdė Tautų Sąjunga, įtikinusi, kad konfliktą reikia spręsti derybomis. Tačiau jos Vilniaus problemos neišsprendė. • Lenkai buvo sustabdyti, tačiau prarastas Vilnius ir Vilniaus kraštas. • Vilnius iki pat 1939 m. liko Lenkijai. Kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais žuvo ar ligoninėse mirė daugiau kaip trys su puse tūkstančio karių. Dar daugiau buvo sužeista. Lietuvos kariai apgynė savo valstybės nepriklausomybę. Istoriniai šaltiniai • Lietuvos Vyriausybės 1918 m. gruodžio 27 d. atsišaukimas • Vyrai! Ne kartą Lietuvos priešai norėjo uždėti ant mūsų amžiną nepakeliamą jungą, bet mūsų tėvynė nenugalėta. Ji gyva. Šiandie visi išvydome Laisvės rytojų švintant; Lietuvos nepriklausomybė neša visiems laisvę ir laimę, tai ginkime nepriklausomą Lietuvos valstybę! Vienybėje, kaip broliai, pasidavę viens kitam renkas, eikime drąsiai į kovą, visi, kaip vienas, stokim už tėvynę! Lietuva pavojuje! Vokiečių kariuomenei atsitraukiant, jau įsibrovė Lietuvon svetimoji Rusijos kariuomenė. Ji eina, atimdama iš mūsų gyventojų duoną, gyvulius ir mantą. Jos palydovai – badas, gaisrų pašvaistės, kraujo ir ašarų upeliai. Tad ginkim Lietuvą! Parodykim, jog esame verti amžiais kovotos laisvės. Šiandieną Lietuvos likimas mūsų pačių rankose. Nelaukdami toliau nė valandos, kas myli Lietuvą, kas trokšta laisvės, kas pajėgia valdyti ginklą, stokime visi į Lietuvos Krašto Apsaugą. Būrių būriais eikime iš kaimų, viensėdijų, miestų ir miestelių, eikime iš visų Lietuvos kraštų laisvės ir Tėvynės ginti. Stokime drąsiai pirmi į kovą! Drąsiai, be baimės, kaip mūs tėvai ir sentėviai, užstokim priešams kelią, pakelkim žygį už mūsų Motiną Tėvynę, už Lietuvos Valstybę! Ministeris Pirmininkas M. Sleževičius Krašto Apsaugos Ministeris karininkas M. Velykis (Artėjant bolševikams Lietuvos Valstybės Tarybos Pirmininkas A. Smetona ir Ministras Pirmininkas A. Voldemaras išvyko į užsienį ieškoti pagalbos. Valstybė trumpai liko be vadovų, bet greitai Mykolas Sleževičius Vilniuje suformavo naują koalicinę Vyriausybę. Svarbiausias šios Vyriausybės tikslas buvo sukurti kariuomenę ir išvaduoti šalį nuo interventų. Jau 1918 m. gruodžio 27 d. Šleževičius kreipėsi į Lietuvos piliečius kviesdamas ginti Tėvynę) Savanorių prisiminimai apie pirmąsias Lietuvos kariuomenės dienas • Lietuviai kariai fronte prieš lenkus 1920 m. rudeniKaunan atvykome sausio mėn. 6 d. pavakarį. Iš stoties į kareivines traukėme išsirikiavę sudvejintomis gretomis.Tik įsivaizduokite, kaip ši žygiuojanti lietuvių kuopa tuomet atrodė: vieni savanoriai su kailiniais, kiti su menkais švarkeliais, kiti su paltais: vieni įsispyrę į klumpes, kiti su batais, kamašais. Šautuvai daugiausia virvelėmis parišti. Bet uniformuotą kepurę jau visi turėjo, nes jos dar Vilniuje buvo išdalintos. Geriau atrodantieji buvo pastatyti priešakyje. Žinomas daiktas, šita įvairiaspalvė ir dar net su šiokiais tokiais ginklais kuopa kreipė visų praeivių dėmesį, ir ne vienas miesčionis iš Lietuvos kariuomenės gardžiai nusijuokė. Ne vienas į mus ir pirštu rodė. Nežiūrint to visko, savanorių ūpas buvo ko geriausias. • Išvardykite svarbiausias Lietuvos kariuomenės kūrimosi problemas. • Nustatykite, kuriais metais vyko aprašomi įvykiai. Nepriklausomybės kovų epizodai (Lietuvos karių prisiminimų fragmentai) • Lietuvos savanoriai Širvintų apylinkėsePėstininkai /lietuvių/ pamažu slenka pirmyn. Pasigirsta ūžesys. Tai du mūsų ir trys vokiški lėktuvai skuba mums į pagalbą. Leidžiasi žemyn ir suka ratą virš mūsų dalių. Skubiai ištiesiame baltus skarmalus ir leidžiame keliolika baltų raketų. Suprato, pakilo ir vienu kartu penki plieniniai ereliai puolė Deltuvos miestelį. Širdis sustodavo plakusi, kai mūsų oro talkininkai čia vienas, čia kitas dingdavo už miestelio stogų. – Pašautas! Krenta! – pasigirsdavo susijaudinę balsai. Bet ne! Vėl visi penki iškyla virš miestelio ir vėl pasineria turgavietės aikštėje. Jų kulkosvaidžiai be paliovos dirba. Bolševikai galvotrūkčiais, lėktuvų lydimi, bėga Ukmergės link. Skubiai stumiamės priekin. Rinkdami pakeliui belaisvius, įeiname į laisvą Ukmergę. Praeiname pro pirmo gegužės vartus, ant kurių raudonom raidėm žiba parašas: „Doloj bielogvardejskuju svoloč!“ Mums ir neįpusėjus valgyti, kuopos vadas sušuko: – Vyrai! Skubiai už ginklo! Artinasi bolševikų šarvuotas automobilis. Turim jį paimti. Išbėgome iš kluono ir, kiek tik galėdami, šaudome į šarvuotį, bet jis, nieko nebodamas, palengva slenka pirmyn, sėdamas iš kulkosvaidžių kulipkas. Kareiviai, pamatę, kad mūsų kulipkos jam nieko nepadaro, išsigando ir visi, kur tik kas įmanydamas, pasileido bėgti. Jį sulaikė mūsų artilerija, kurios pabūgęs pasuko atgal ir visu greitumu nudūmė. Keli sviediniai vos nepaguldė jo ant šono. • Nustatykite, kuriais metais vyko aprašomi įvykiai. • Ką šie prisiminimai atskleidžia apie kariuomenių ginkluotę ir kovojusias jėgas? Suformuluokite bent 3 teiginius. Bermontininkų sutriuškinimas prie Radviliškio Kitą dieną, būtent: lapkričio 22 d. 7 val., naujomis jėgomis pradėtas pulti Radviliškis. Ištisą dieną ėjo atkaklios kovos. Pagaliau, jau pavakarėje, įvyko paskutinė lietuvių ataka. Nuo vokiečių ugnies visame lauke, anot liudininkų, pakilo lyg rūkas ir pajuodavo sniegas. Bet galiausiai bermontininkai neišturėjo ir netvarkoje pasileido bėgti Šiaulių link, palikdami didelį grobį: 15 įvairių patrankų, apie 50 000 artilerijos šovinių, 30 orlaivių, apie 100 kulkosvaidžių, 14 minosvaidžių, apie 50 000 orlaivių bombų, apie 75 000 šovinių šautuvams, 8 automobilius ir dar daugybę kitokio karo, geležinkelių bei kito turto. https://www.kariuomene.lt/kas-mes-esame/istorija/nepriklausomybes-kovos-ir-kariuomene/23524 https://www.vle.lt/straipsnis/nepriklausomybes-karas/

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!