Kladistikos principai

1966 m. vokiečių entomologas V.Henigas išleido “PHYLOGENETIC SYSTEMATICS”. Taip vadinama filogenetinė sistematika daugiau žinoma kladistikos pavadinimu, kurį pasiūlė E.Mayras. Pradžioje ją populiarino zoologai, bet nuo 1970 metų daug botanikų, ypač JAV, pripažino kladistikos principus. Atskiras, bet artimas kladistikai yra W.H.Wagnerio– pagrįstos divergencijos (groundplan divergence) metodas.
Nė vienas dalykas negali rungtyniauti su kladistika dėl sukeltų nuomonių skirtumų ir ginčų, ypač asmeninių.
Kladistikos literatūra yra plati ir vis gausėjanti. Kladistikos apžvalgų galima rasti “ZOOLOGY”, “SYSTEMATIC BOTANY” ir “CLADISTICS”(1 tomas pasirode 1985 metais).
Kladistika – samprata ir metodai, apibūdinant šakotus evoliucijos kelius. Kilo iš termino kladogenezė, reiškiančio besišakojančius filogenezės įvykius. Kai kas naudoja terminus filogenetinė sistematika, filogenetika, pabrėžiant ryšį su filogenetine klasifikacija. Taip painiojama su filetiniu ar evoliuciniu požiūriu.
Iš esmės kladistika – metodologija, kuri bando objektyviai analizuoti filogenetinius duomenis, o tuo pačiu sukurti filogenetinę sistemą. Panašiu būdu, kuriuo taksometristai įveda objektyvumą fenetinėms klasifikacijoms. Nepaisant panašumo, šie būdai nesutampa, netgi priešingi. Be to kladistai nesutaria dėl skirtingų tikslų, metodų bei taksonominių interpretacijų.
Kladistų metodai dažnai vadinami parsimonijos metodais. Jie naudoja parsimonijos principą, kuris skamba taip: trumpiausias hipotetinis pokyčių kelias, kuris paaiškina dabartinį fenetinį tipą laikomas pranašiausiu būti evoliuciniu keliu. Šį principą naudojo ne tik kladistai, bet ir taksometristai, stengdamiesi susieti išlikusius OTV be jokių išankstinių protėvių ar evoliucinių krypčių hipotezių. Kladistiniai metodai iš esmės skiriasi nuo taksometrinių tuo, kad naudojama dedukcinis (išprotautas pagal logikos taisykles samprotavimas), apibrėžiant evoliucinio pokyčio kelius.
V.Henigas išskyrė monofiletines, parafiletines ir polifiletines grupes. Jis iškėlė sąlygą, kad tikroje filogenetinėje sistemoje taksonai turėtų būti monofiletiniai. Norint nustatyti monofiletinius taksonus, konstruojamos kladogramos, kurios nagrinėja požymius su primityvia būsena – pleziomorfine ir tobulesne – apomorfine būsena. Galima skirti pavyzdžiui, atitinkamai viršutinė ir apatinė mezginė. Tobulesnės požymių būsenos ar apomorfijos, esančios vienintelėje evoliucinėje linijoje– autapomorfijos.
Jei apskritai taksonų grupė turi pleziomorfines požymio būsenas, tai yra simpleziomorfija. Apskritai išvestinių, tobulesnių požymio būsenų turėjimas – sinapomorfija. Iš paveikslo galima matyti, kad simpleziomorfija...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!